Kai tėvai skiriasi: vaiko pasaulio žemės drebėjimas

"Vaikui tėvų skyrybos yra viena didžiausių netekčių", – teigia šeimų konsultantė ir šeimos mediatorė Živilė Baronienė, dirbanti Šeimos santykių institute. Ji sako, kad šį sudėtingą etapą vaikams išgyventi padeda tėvų kuriamas saugumas ir meilė, kalbėjimasis su atžalomis, tėvų gebėjimas spręsti konfliktus ir išsiskyrus išlikti vieningais tėvais.

Nėra bendro recepto

Ž.Baronienė teigia, kad vieno visiems tinkamo recepto, kaip vaikus paruošti tėvų skyryboms, nėra, tačiau ji pastebi, kad daugėja tėvų, kurie rūpinasi vaikų savijauta skyrybų proceso metu, ieško informacijos, kaip paruošti vaiką pokyčiams, esant poreikiui, kreipiasi pagalbos į specialistus – vaikų psichologus, šeimos konsultantus, mediatorius.

"Vaikams tėvų skyrybos tikriausiai yra viena didžiausių traumų. Vaikų reakcijos ir išgyvenimai priklauso nuo jų amžiaus, lyties, temperamento ir santykio su tėvais. Net jei tėvai apie gresiančias skyrybas ir tarpusavio santykių konfliktus su vaikais nekalba, slepia nesutarimus ir mano, kad vaikai nieko apie tai nežino, pastarieji vis tiek jaučia didelį nerimą.

Kartais mažamečių ėvams atrodo, kad jie per maži ir nesupranta kas vyksta. "Net jeigu vaikas ir nekalba apie namus paliekantį tėtį ar mamą, dar nereiškia, kad jam tai nesvarbu. Vaikai reaguoja į artimų žmonių elgesį, savijautą, tarpusavio santykius, rutinos pasikeitimus", – aiškina specialistė.

"Dalis vaikų, jausdami nerimą, patys tiesiai paklausia tėvų, kas vyksta šeimoje. Tačiau dažniau vaikai jaučiamą nerimą parodo jiems neįprastu elgesiu, pavyzdžiui, pradeda labiau globoti tėvus arba vieną iš tėvų, tampa neįprastai tylūs ir uždari arba ima labiau prieštarauti taisyklėms. Kitiems vaikams gali kilti sunkumų mokykloje, palaikant santykius su bendraamžiais ir mokytojais", – apie galimą vaikų elgesį tėvų skyrybų metu pasakoja Ž.Baronienė.

Kaip pasakyti?

Mažamečių vaikų tėvams, išgyvenantiems skyrybas, svarbu suprasti, kad vaikui šiuo laikotarpiu ypač svarbu jaustis saugiam ir mylimam. Vaikui svarbu pastovumas, rutina, jo poreikių tenkinimas, jausmų atpažinimas ir priėmimas. Todėl ir vykstant skyrybų procesui vaikui svarbu žinoti, kad, pavyzdžiui, tėtis ateis kas antrą dieną, kad su juo bus galima susitikti po pietų miego arba kad jam galima paskambinti ir pasikalbėti bet kuriuo metu. "Vaikui svarbiausia žinoti, kas jo gyvenime yra pastovu ir nekinta", – tikina Ž.Baronienė.

Ji teigia, kad tėvai neturėtų išsamiai pasakoti vaikams apie savo kaip poros tarpusavio santykius, kylančius konfliktus, skyrybų priežastis. Kalbėtis su vaikais apie skyrybas reikia labai paprastai ir aiškiai, pavyzdžiui, sakyti, kad mama su tėčiu dabar negyvens kartu, tėtis turi savo namus, o mama turi savo namus, bet jie abu vis tiek tave labai myli.

"Vaikui tėvų skyrybos asocijuojasi su jo palikimu. Kartais taip nutinka, kad tėvai nenorėdami tai akcentuoja, pavyzdžiui, sakydami "tėtis mus paliko" arba "mamai mes neberūpime". Tai vaikams sukelia lojalumo konfliktą", – sako šeimų konsultantė.

Pasirūpinti savimi

Skyrybos buvusiems sutuoktiniams gali sukelti dviprasmiškų minčių: vieni įvardija, kad skirtis buvo teisingas sprendimas, kiti sako, kad skyrybos sugriovė jų gyvenimą. Bet kuriuo atveju visiems šeimos nariams tai sukelia daug emocijų: pyktį, norą atkeršyti, nusivylimą savimi, partneriu ar santykiais, liūdesį.

"Tėvai yra tie žmonės, kurie geriausiai gali pasirūpinti savo vaiku. Vis dėlto egzistuoja auksinė taisyklė, akcentuojama ir lėktuvo saugos instrukcijose: prieš dedant deguonies kaukę vaikui, reikia užsidėti kaukę sau. Skyrybų proceso metu patiriamas stiprus stresas. Sutuoktiniai, kurie yra įsivėlę į tarpusavio konfliktus ar nėra priėmę abipusio sprendimo skirtis, patiria dar sunkesnių išgyvenimų, dėl to nėra paprasta rasti vidinių resursų padėti išgyventi skyrybas savo vaikui.

Apimtam streso tėvui gali būti tiesiog sunku pastebėti vaiko išgyvenamus jausmus, jo pasikeitusį elgesį. Jaučiant, kad pačiam yra labai sunku tvarkytis su savo išgyvenimais, naudinga ieškoti pagalbos tiek sau, tiek vaikui. Tai gali būti mama, brolis, sesuo, draugas ar kitas artimas arba panašios patirties turintis žmogus, kuris išklausys, bus šalia.

Kai stresas ir išgyvenami jausmai vargina, savimi pasirūpinti nepavyksta, artimųjų pagalbos nepakanka arba ji tampa labai šališka, verta kreiptis ir į specialistą, kuris gali padėti išgyventi sunkias emocijas, priimti gyvenimo pokyčius, stiprinti tikėjimą savimi ir kitais. Tokia pagalba gali būti reikalinga ir vaikui", –  sako Ž.Baronienė.

Net jeigu vaikas ir nekalba apie namus paliekantį tėtį ar mamą, dar nereiškia, kad jam tai nesvarbu.

Išlikti tėvais

Konsultuojant poras, kurios išgyvena tarpusavio santykių krizes, stiprius konfliktus, specialistė pastebi, kad kartais tėvai įvardija, jog vaikai puikiai susitvarko su išgyvenamais jausmais ir netgi padeda tėvams išgyventi krizinius momentus. Kai vaikas jaučia, kad mama arba tėtis yra per silpnas pasirūpinti juo ir savimi, jis tiesiog nustoja rodyti savo silpnumą. Tada vaikas tampa stipriuoju ir rūpinasi tėvais.

Tačiau, pasak šeimos konsultantės, tai nereiškia, kad jam lengva išgyventi tėvų skyrybas. Tai reiškia, kad jis mato, jog aplink nėra žmogaus, kuris būtų pajėgus juo pasirūpinti, suprasti, atjausti, padėti.

"Šeimos mediacijos praktika rodo, kad yra labai sunku išsiskirti kaip partneriams, bet likti tėvais. Išlikti tėvais – vadinasi gebėti kartu rūpintis vaiko interesais: susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su negyvenančiu tėvu ar mama tvarkos, vaiko išlaikymo, auklėjimo ir ugdymo klausimais. Tai yra didžiausias iššūkis, parodantis asmeninį brandumą", – tikina Ž.Baronienė.

Užuominos – iškalbingos

Kuo vaikui naudinga jausti ir žinoti, kad tėvai geba susitarti dėl jo interesų? Jei vaikas pajunta, kad tėvai yra vieningi, nors yra išsiskyrę kaip partneriai, tai suteikia jam saugumo jausmą ir padeda išgyventi tėvų skyrybų sukeltus jausmus bei nerimo dėl ateities jausmą.

"Tėvams skiriantis, vaikai dažnai jaučia kaltės jausmą ir galvoja, kad tėvai skiriasi, nes jis buvo nepakankamai geras. Pavyzdžiui, galbūt vaikas prisimena, kad tėtis labai pykdavo, kai jis nesusitvarkydavo savo žaislų ar kambario. Kai vyksta tėvų skyrybos, vaikas gali galvoti, jog galbūt tėtis išėjo todėl, kad jis nesitvarkydavo. O jeigu jis būtų buvęs tvarkingesnis, tėvai tebegyventų kartu. Svarbu girdėti vaiko užuominas, pastebėti elgesio pokyčius, kalbėtis su vaiku apie tai, akcentuojant, kad tėvų skyrybos nėra vaiko kaltė", - tvirtina specialistė.

Atsiradus dvejiems namams

Vaikų adaptaciją po skyrybų palengvina aiškus susitarimas tarp tėvų apie vaikų gyvenimą po skyrybų. Nėra vieno teisingo sprendimo, kas yra geriausia vaikui. Tyrimais ir šeimos konsultavimo praktika pagrįsta, kad tėvų bendradarbiavimas po skyrybų, gebėjimas susitarti vaiko labui yra svarbiau už tai, kiek namų vaikas turės, kiek laiko praleis su kiekvienu iš tėvų.

"Kai įvyksta skyrybos, susikuria dveji namai su savomis taisyklėmis. Jos gali būti ir skirtingos, tačiau svarbu, kad būtų aiškios vaikui ir priimtinos abiem tėvams. Kartais, skatinami kaltės jausmo, tėvai ima labai nuolaidžiauti vaikui, lepinti jį, taip norėdami kompensuoti skyrybų skausmą ir negalėjimą būti šalia, arba ima rungtyniauti, kuris yra geresnis tėtis ar mama.

Tai nėra naudinga vaikui, jį destabilizuoja. Jam pasidaro neaišku, kokios yra ribos ir taisyklės, atsiranda rizika, kad vaikas pradės sąmoningai arba nesąmoningai manipuliuoti tėvais. Jis gali sakyti "o man mama leidžia daryti vieną ar kitą dalyką", "o tėtis man leido važiuoti į tą išvyką" ir panašiai", teigia Ž.Baronienė.

Tėvai apie vaiką svarbius dalykus turi sužinoti ne iš vaiko, bet vienas iš kito. "Vaikas neturėtų būti tarpininkas. Tėvams kartais atrodo, kad jie turi artimą santykį su vaiku, kalbasi su juo, viską iš jo sužino ir kontakto su kitu tėvu nebereikia. Kartais tėvai klausinėja vaikų, ar buvo susitikę su kokiu nors mamos ar tėčio pažįstamu, kaip leido laiką, ar mamai arba tėčiui buvo smagu. Tokiu būdu vaikas tarsi įtraukiamas į bendravimą, kai turi atlikti vaidmenį, kurio iš tiesų neturėtų atlikti. Taip jam daromas spaudimas būti lojaliam kuriam nors vienam iš tėvų, nuslėpti kokią nors informaciją, pameluoti", – pastebi Ž.Baronienė.

Visi amžiaus tarpsniai

Net jei vaikas yra mažas ar yra uždaresnis, labai svarbu kalbėti su juo, priimti, kad jis pyksta, nerimauja, liūdi, kad jam neaišku, kaip viskas bus toliau.

"Kartais atrodo, kad paaugliams nėra labai svarbu tėvų skyrybos, nes jie jau dideli ir savarankiški. Paauglys mokosi kurti ir išlaikyti tapusavio santykius, formuojasi jo vertybinė sistema. Tam svarbų vaidmenį vaidina tėvų šeimoje matomi santykiai, propaguojamos vertybės", – kalba Ž.Baronienė.

Vaikai dažnai po skyrybų perima kažkurio iš tėvų vaidmenį, pavyzdžiui, vyresnysis sūnus tampa mamos guodėju arba šeimos galva.

"Paauglystėje labai svarbu pajusti tėvų paramą ir saugumą. Kai paauglys pajunta, kad ta siena sudrebėjo, susvyruoja jo identitetas, tikėjimas savimi ir santykiais. Kiekviename vaiko raidos etape yra skirtingi raidos uždaviniai ir tėvų skyrybos kiekvienu amžiaus tarpsniu yra skausmingos", – aiškina šeimų konsultantė.

Naujas žmogus

Dažniausiai po skyrybų nutinka taip, kad tėvai kuria naujus santykius. "Tai yra visiškai natūralus reiškinys, nes žmonės taip sutverti, kad kiekvienam mūsų reikia kito žmogaus. Kaip paruošti vaiką šiam naujam etapui? Vaikui svarbu suvokti, kokią vietą jis, pasikeitus situacijai, užima tėčio, mamos gyvenime, kokį vaidmenį naujas tėčio ar mamos partneris atliks jų šeimoje, kaip keisis šeimos taisyklės ir susitarimai, kokie bus jo ir naujojo šeimos nario santykiai, ar jam reikia jo klausyti, kokie bus jo santykiai su negyvenančiu kartu tėvu ar mama. Šie ir kiti klausimai vaikui sukelia daug jausmų. Tėvo ar mamos užduotis – padėti vaikui šį pokytį priimti ir išgyventi", – sako Ž.Baronienė.

Specialistė pastebi, kad po skyrybų vaikai labai dažnai ima ginti ir saugoti vieną iš tėvų. Kai į šeimą ateina naujas žmogus, natūralu, kad tai tampa nauja grėsme ir skatina vaiką ginti savo šeimą. "Vaikai dažnai po skyrybų perima kažkurio iš tėvų vaidmenį, pavyzdžiui, vyresnysis sūnus tampa mamos guodėju arba šeimos galva. Arba dukra rūpinasi jaunesniojo brolio pamokomis, drausmina, kai jis neklauso. Tokiu atveju, atėjus naujam žmogui, kuris sako, kad dabar jis padės mamai rūpintis šeima, auklėti vaikus, vaikui atrodo ir neteisinga, ir pikta. Kitas svarbus momentas – vaikai dažnai išgyvena lojalumo konfliktą, kai bijo mylėti abu tėvus, arba bijo, kad jei priims naująjį mamos draugą ar tėčio draugę, įskaudins kitą tėvą. Jiems dažnai kyla klausimai: jeigu man patiks mamos draugas, gal aš išduosiu savo tėtį? Gal aš turiu už jį pasipriešinti tam naujam, nors ir maloniam žmogui?" – dėsto šeimų konsultantė.

Kartu vaikai gali išgyventi ir netekties jausmą. Jei šalia vieno iš tėvų atsiranda kitas žmogus, tai tikrai yra ženklas, kad tėvai nebegyvens kartu, o vaikai visada turi slaptą viltį, kad tėvai kada nors vis tiek gyvens kartu.


Lengvinantys veiksniai

Remiantis tyrimais, šeimos mediacijos ir konsultavimo praktika, Šeimos santykių instituto specialistai parengtame leidinyje "Gyvenimas po skyrybų: kaip išlikti tėvais" mini veiksnius, lengvinančius vaikų adaptaciją tėvų skyrybų metu:

tėvų gerai apgalvotas ir aptartas sprendimas skirtis;

iki skyrybų išbandyta ir daugiau būdų krizei šeimoje spręsti;

jautrus vaiko amžių ir poreikius atitinkantis vaiko informavimas apie tėvų sprendimą skirtis;

pagarba vaiko poreikiui turėti tam tikrą išėjusio tėvo / motinos įvaizdį ir vaiko jausmams;

noras mokytis naujų įgūdžių ir žinių, reikalingų rūpinantis ir auklėjant vaiką;

tėvų noras palaikyti vienam kitą, nustatant vaikams ribas, nemenkinant vienas kito autoriteto;

tėvų nuoseklus elgesys su vaiku ir buvimas šalia, kai vaikams jų reikia.


Šiame straipsnyje: skyrybossantykiaikonfliktai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių