Ką apie skyrybas turi žinoti vaikai?

– Skyrybų priešistorė – barniai, nesutarimai, neištikimybė. Ar teisinga vaikų atžvilgiu juos paversti šios priešistorės dalimi: jiems pasakoti apie nesutarimus, planus skirtis? – paklausėme psichologės.

– Vaikus svarbu informuoti tada, kada jau yra priimtas sprendimas. Kartais būna, kad viena pusė jau priėmusi sprendimą, kita – dar negali susitaikyti, tada vaikai irgi tarsi ore pakabinami. Yra labai svarbu tai, kad kai vaikas žino, jam yra ramiau ir saugiau. Jei jis jaučia, kad kažkas ne taip, tėtis negyvena kartu ar kitos priežastys, jam yra gerokai daugiau nerimo negu žinoti, kaip yra.

Labai svarbu, kad tėvai, priimdami sprendimą, kuo greičiau kalbėtų su vaikais ir informuotų, kas planuojama ir kas bus. Sunku atsakyti apibendrintai, nes priklauso nuo situacijos. Jei tėtis nebegyvena kartu, vaikams kyla klausimų, nes situacija nėra įprasta, tad svarbu apie tai kalbėti. Galima paaiškinti, kad šiuo metu sunku sutarti, tad jums taip paprasčiau. Gal dar nėra pagrindinio dalyko skirtis, bet svarbu neįvelti vaiko į ginčus ir konfliktus.

– Paminėjote, kad kartais poros nusprendžia tik laikinai pagyventi atskirai. Ar tai skausminga vaikams? Gal reikia su vaiku ne tik kalbėtis, bet ir dovanoti dovanas?

– Tikrai nereikėtų papirkinėti vaikų dovanomis. Žinoma, gali būti dovana kaip priedas prie kažko, bet iš esmės svarbu, kad vaikas, kai yra tokia situacija, jaustųsi, kad jį tėvai supranta, jis nėra paliktas vienas ir jis nėra skyrybų ginklas bei nedalyvauja tėvų kare. Jokie žaislai neatpirks to, jei jis bus nuolat įtraukiamas į tėvų konfliktus ir siunčiamas pažiūrėti, ką kitas daro, ką sako ir pan. Jei vaikas įtraukiamas į pavydo scenas, jokios dovanos nepagerins jo emocinės būsenos.

Jei tėvai nusprendė kažkurį laiką negyventi kartu, svarbu, kad apie tai pasakytų vaikui, nes jam, kaip ir kiekvienam žmogui, svarbus apibrėžtumas. Ypač, kai yra tokia situacija, kur daug neapibrėžtumo, nesaugumo. Jei yra kažkas, į ką galima atsiremti ir konkretaus pasakyti apie situaciją, tai ir reikia pasakyti, kad po to laiko bus sprendžiama, kas bus toliau, nes vaikas tada tuos kelis mėnesius ramiau gyvens, nes žinos, kas bus.

– Ar yra amžiaus riba, kurią peržengę vaikai ne taip skausmingai reaguoja į tokius ketinimus?

– Tikriausiai lengviausiai reaguoja mažiukai. Jie negauna žinios, bet reaguoja į emocijas, jaučia tėvų įtampas. Dėl to svarbu, kokios tavo emocijos, kai būni šalia vaiko. Šiaip bet kokio amžiaus vaikai reaguoja į skyrybas, sužinojus jiems kyla nesaugumo jausmas. Vyresni vaikai visada išsigąsta, tačiau ne visada jausmus išsakys. Todėl svarbu, kad visada šeimoje būtų erdvės kalbėtis apie jausmus ir kad tėvai jam paaiškintų, kaip viskas bus, – jis bendraus tiek su mama, tiek su tėčiu, kad abu jį mylės.

Sunkiausia, kai tėvai negali surasti tų žodžių vaikams ir skirtingai mąsto. Vis tiek tokiu atveju svarbu kalbėtis apie tai ir sakyti tiek, kiek pats žinai, nes už kitą negali žinoti. Mama ar tėtis, kuris negyvena kartu, kelia daugiausia klausimų vaikui, tačiau atsakymus ne visada gali žinoti. Tad tas, kuris gyvena su vaiku, turėtų paaiškinti, kad jis nežino, kaip tiksliai viskas bus, nes nepasakė, kada tėtis ar mama atvažiuos, bet žinau, kad jis tave myli ir tu gali bet kada jam paskambinti ir pasikalbėti. Negalima perduoti vaikui, kad antroji pusė yra niekšas ir neperspėjo, kada atvyks ir nesiruošia vaiku rūpintis. Reikia teikti pozityvią informaciją, kad vaikas pasijustų mylimas.

– Kaip reaguoti žmonai/vyrui, kai sutuoktinio tėvai ar pan., paverčia vaikus tarsi tarpininkais, per kuriuos perduoda priekaištus ar pan. oponuojančiai stovyklai? Juk negalima atsakyti tuo pačiu – sumenkinti tų pačių senelių, kuriuos vaikai galbūt labai myli.

– Tokia situacija įtraukia ne tik tėvus, senelius ir visus suaugusiuosius. Svarbu, kad vaikas nebūtų į tai įpainiojamas. Žinoma, kartais tai labai sunku padaryti, ypač kai emocijų pilna, bet labai svarbu, kad tėvai gali patys suvaldyti situaciją ir vaikui to daryti nereikia.

Jei tėvai jaučia kažkokius jausmus, svarbu vaikui pasakoti, kad dabar liūdna, prastai jaučiasi, bet viskas bus gerai, praeis jausmai, viskas susidėlios. Vaikams svarbu gauti tokią informaciją ir nebūti pasiuntinuku ar tarpininku tarp tėvų bei senelių, jis turi turėti natūralų ir normalų ryšį. Tėvai turėtų apsaugoti vaiką, kad jo neįtrauktų ir pašaliniai žmonės.

– Iš jūsų patirties, kokias didžiausias klaidas dažniausiai daro vaikų turinti pora, nusprendusi skirtis?

– Iš esmės ir yra blogiausia tada, kai tėvai perkelia vaikui savo emocijas, kartais to net neįsisąmonindami.

Naudinga galimybė

Kaip elgtis, jei skyrybų nebeįmanoma išvengti, specialistai kviečia sužinoti nemokamame seminare "Šeima skyrybų akivaizdoje". Renkamos dvi tėvų grupės: spalio 9 d. ir 16 d. (sekmadieniais) 13 val. Būtina išankstinė registracija (į pirmąją grupę iki spalio 4 d., į antrąją – iki spalio 11 d.): e. paštu: regionuprojektai@gmail.com arba tel.: +370 656 43 279.