- lrt.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažyliai gimsta neturėdami aukščio baimės – ji išsivysto praėjus kelioms savaitėms po to, kai šie pradeda ropoti, skelbia newscientist.com.
Dažnas galvoja, kad aukščio baimė – įgimta, juk krytis iš aukštai gali būti mirtinas arba galima rimtai sužeisti. Vis dėlto kūdikiams, neseniai pradėjusiems šliaužioti, aukščio baimė dar nėra būdinga.
„Mamos sutartinai tikina, kad jų vaikučiai pereina fazę, kai ropodami arti lovos ar stalo krašto jie nė nesiruošia sustoti (dėl to vaikus būtina akylai prižiūrėti). O praėjus maždaug 6 savaitėms nuo to laiko, kai jie išmoksta šliaužioti, mažyliai ima jausti aukščio baimę ir tampa atsargesni“, – pasakoja tyrimo vadovas Josephas Camposas iš Berkeley universiteto Kalifornijoje.
Kas sukelia šį pokytį? Audunas Dahlas (taip pat iš Berkeley universiteto) pasiryžo atsakyti į šį klausimą. Su kolegomis dalį kūdikių, dar nemokančių šliaužioti, įsodino į mini kartingo tipo vaikštynes, kurias galėjo valdyti nuotoliniais pulteliais. Po trijų savaičių treniruočių vaikučiai buvo privežami prie pat 1,3 m aukščio krašto. Tuomet kūdikių širdies ritmas sutankėdavo – širdis suplakdavo 5 dūžiais per minutę dažniau nei įprastai, o tai išduoda jaučiamą nerimą. Tuo metu ne mini kartinguose esančių vaikučių, pasodintų prie krašto, širdies ritmas liko nepakitęs.
Šie kūdikiai taip pat dalyvavo ir „judančio kambario“ bandyme – kambario, kurio judančios sienos ir lubos ten esančiajam sukuria judėjimo pirmyn iliuziją. Sienoms ir luboms „pajudėjus“, kartinguose esantys vaikai traukėsi atgal, o likę mažyliai elgėsi ramiai.
J. Camposo teigimu, tai leidžia spėti, kad pasistūmėjimo erdvėje veiksmas išmoko smegenis įsisąmoninti periferinio vaizdo lauko teikiamą informaciją ir ją panaudoti bandant išlaikyti pusiausvyrą. Įdomu ir tai, kad labiausiai „judančiame kambaryje“ reagavusių mažylių širdies dažnis padidėjo stipriausiai, kai jie buvo priartinami prie krašto.
Kito eksperimento metu jau mokantys šliaužioti mažyliai buvo bandomi „judančiame kambaryje“, o tuomet padedami netoli didelio stiklinio stalo krašto. Viena stiklinio stalo pusė buvo sulanguota, kita palikta skaidri, kad vaikučiams matytųsi grindys. Dramatiškiausiai reagavo tie vaikučiai, kurie, mėgindami pasiekti kitoje pusėje laukiančią savo mamą, kiek įmanoma labiau bandė išvengti skaidriosios stalo dalies.
Šie rezultatai taip pat gali būti informatyvūs ir mėginant paaiškinti, kodėl keleivis, žvelgiantis pro lėktuvo langą, nejaučia svaigulio, o būdamas skaidriame sraigtasparnyje jaučia aukščio keliamą svaigulį. Kai žvelgiame pro lėktuvo langą, periferinės regos lauke matomas vaizdas – sąlyginai fiksuotas ir stabilus, o skaidriame sraigtasparnyje dėl aplink mus esančių skriejančių vaizdų jaučiamas svaigulys.
„Aukščio ir kryčio baimės kilmė artimai susijusi su kūno judėjimu“, – pritaria Carlosas Coelho iš Queenslando universiteto Australijoje. Mokslininkas pastebėjo, kad žmonės, jaučiantys didelį aukščio sukeliamą svaigulį, ima nerimauti ne tik, kai turi lipti aukštyn, bet ir kai tenka pajudėti toje pačioje tam tikrame aukštyje esančioje plokštumoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...