- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau tėvų ir mokytojų ieško stebuklingo rakto, kuris padėtų sutarti su hiperaktyviais vaikais. Kaip galima padėti tokiems vaikams, ar šis sutrikimas išaugamas? Apie tai kalbamės su gydytoja suaugusiųjų psichoterapeute, vaikų ir paauglių psichiatre Dalia Mickevičiūte.
– Kodėl daugėja aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių vaikų?
– Ši tendencija stebima tiek pasaulyje, tiek mūsų šalyje. Viena svarbiausių to priežasčių – dabar vaikai didžiąją laiko dalį prabūna patalpose, laisvalaikį leidžia prie televizoriaus ir kompiuterio ekranų, mažiau juda ir būna lauke, negali „išsilakstyti“.
Reikia pastebėti ir dar vieną priežastį: užsienyje vaikai, paaugliai ir jų tėvai tiesiog nori „turėti“ aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozę, kad galėtų vartoti padedančius susikaupti vaistus.
Ši jau kurį laiką rūpestį Vakaruose kelianti problema gali tapti aktuali ir Lietuvoje, nes prieš kelis mėnesius vaistai, skirti šiam sutrikimui gydyti, tapo kompensuojami. Iki šiol mūsų tėvai buvo labiau linkę išbandyti įvairius pagalbos būdus, bet tik ne gydymą vaistais – tiek dėl galimų šalutinių poveikių, tiek dėl tokio gydymo būdo brangumo.
– Ar tėvai gali be specialisto pagalbos atskirti, kad jų vaikas jau nebe tik judrus, bet hiperaktyvus?
– Tėvai gali įtarti, kad vaikas turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, jei mato, kad jis labai judrus, nenustygsta vienoje vietoje, nuolat bėgioja, o jei sėdi, maskatuojasi, mataruoja kojomis. Toks vaikas sugeba sukaupti dėmesį vos kelioms minutėms, tada meta neužbaigtą darbą ir imasi kito, dažnai reaguoja nespėjęs pagalvoti.
Tačiau šią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Svarbu, kad minėtieji požymiai būtų pastebimi mažiausiai dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, namuose ir mokykloje). Taip pat simptomus svarbu atskirti nuo kitų vaiko būklių – nerimo, atskirų jo ir tėvų santykių problemų.
- Ką patartumėte tokį vaiką auginantiems tėvams?
- Tokiai atžalai padės aiškiai suplanuota, struktūruota dienotvarkė. Vaikui derėtų skirti jo koncentruojamo dėmesio laiką atitinkančias užduotis. Tarkim, jei vaikas pajėgus susikaupti 10 minučių, užduotis irgi reiktų padalinti 10 minučių dalimis, tarp jų – daryti pertraukas, leisti vaikui atsistoti, pajudėti.
– Ar šis sutrikimas išaugamas, ar ir toliau be rimtesnės specialistų pagalbos neapseinama?
– Manoma, kad šis sutrikimas nėra išaugamas, tačiau pamažu galima išmokti su juo sugyventi: kontroliuoti ir slopinti savo impulsyvumą, reagavimą – „atidėti“. Tokiam žmogui patariama užduotis planuotis taip, kad pakaktų dėmesio joms atlikti, didesnį aktyvumą išnaudoti užsiimant sportu arba pasirenkant darbą, kur toks aktyvumas yra privalumas. Teisingai planuojant savo gyvenimą specialistų pagalbos tikrai gali ir neprireikti. Svarbiausia – aplinkinių supratingumas ir parama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...