- Karolina Panto, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvieną savaitę pasaulyje paskerdžiama daugiau nei milijardas gyvūnų, didelė dalis jų kenčia, LRT radijui sako psichologė Melanie Joy. Anot jos, dauguma žmonių nenori gyvūnams sukelti kančios, tačiau juos valgo, ši ideologija veikia prieš esmines žmonių vertybes – gailestingumą ir teisingumą.
– Atsisakymas valgyti gyvūninės kilmės produktus, nes tai atrodo neteisinga, primena vegetarizmą ar veganizmą. Kuo skiriasi karnizmas?
– Karnizmas yra smurtinė ideologija, ji veikia panašiai kaip seksizmas, rasizmas ir kitos ideologijos. Ji lemai tai, kad mes veikiame prieš esmines savo vertybes, pavyzdžiui, gailestingumą ir teisingumą kitam. Daugumai žmonių rūpi gyvūnai ir jie nenori sukelti kančios, tačiau vis tiek juos valgo.
Tokios ideologijos kaip karnizmas naudoja gynybos mechanizmą. Šie mechanizmai yra psichologiniai, iškreipiantys mūsų mintis ir įgimtą empatiją gyvūnams. Karnizmas yra problema, veganizmas – sprendimas.
– Pasak jūsų, tai žiauri ideologija, kenkianti ne tik gyvūnams bet ir mūsų aplinkai. Kokią žalą patiriame?
– Gyvulių pramonė kasmet paskerdžia 77 mlrd. gyvūnų visame pasaulyje. Tai reiškia, kad daugiau nei milijardą kiekvieną savaitę, nekalbant apie žuvis. Kenčia neįtikėtinai didelis skaičius gyvūnų. Mėsos pramonė prisideda prie švaraus vandens trūkumo, o ozono sluoksnis ir atmosfera veikia mus visus. Taip pat tai viena pagrindinių toksiškų atliekų šalinimo ir taršos priežasčių.
– Daugybėje šalių gajos mėsos valgymo tradicijos. Lietuviai taip pat dažnai neįsivaizduoja savo tradicinių patiekalų be mėsos. Galbūt žmonėms, kurie taip pat yra gyvūnai, mėsa reikalinga?
– Taip, gyvūnus valgome jau ilgą laiką. Tačiau ilgą laiką darome ir kitus dalykus – žudome žmones, paverčiame juos vergais ir pan. Vien dėl to, kad kažką darome ilgai, nereiškia, kad tai reikia pateisinti.
– Jei atsisakysime mėsos, ar nenukentės mūsų sveikata?
– JAV dauguma žmonių šiandien renkasi veganizmą vien dėl savo sveikatos. Svarbu suprasti, kad karnizmas visuomenėje jau tapęs įpročiu. Kai studijuojame mitybą, mokomės karnistinės mitybos. Mūsų kultūra taip pat formuoja šališką požiūrį, kad turime vartoti mėsą, kiaušinius ir pieno produktus, kad būtume sveiki. Tačiau vis daugiau mokslininkų sėkmingai įrodo, kad tai mitas.
– Dažnai minite ne tik mėsos, bet ir kiaušinių, pieno produktų atsisakymą. Ką turėtume žinoti apie šias pramones?
– Kiaušinių ir pieno produktų pramonės itin žiaurios. Pavyzdžiui, ką tik išperėti viščiukai patinai nenaudingi, nes nededa kiaušinių. Dėl to jie pasmaugiami, metami į mėsmalę arba apnuodijami dujomis. Patelėms, nenaudojant jokių skausmą malšinančių vaistų, karštomis geležtėmis nukerpami snapai.
Kalbant apie pieno pramonę, tam, kad galvijas duotų pieno, jis turi susilaukti vaikų. Todėl karvės yra apsėklinamos prievarta. Veršiukai atskiriami nuo mamos praėjus vos kelioms valandoms po gimdymo. Karvės, praradusios savo vaiką, klyksmas – vienas šiurpiausių garsų, kuriuos man teko girdėti.
– Paskaitose įvardijate veganizmą kaip judėjimą už socialinį teisingumą, bet nemažai žmonių vis dar pašiepia veganus, o šie neretai puola ir mėsos valgytojus.
– Matome, kaip veganai stereotipizuojami ir nutildomi. Jie vadinami propagandistais, šališkais, nes tai iššūkis mėsos kultūros šalininkams. Visuomenėje normalu juos pašiepti ir nepagarbiai elgtis. Nesvarbu, ar kažkas sutinka su veganizmo idėja, ar ne, svarbiausia yra tai, kaip elgiamasi vienas su kitu.
– Tarkime, žmogus supranta problemą ir nori pakeisti savo mitybą. Kaip žengti pirmuosius žingsnius?
– Reikia būti informuotam ir bendrauti su žmonėmis, kurių vertybės – tokios pat kaip tavo. Nereikia būti visišku veganu, kad prisidėtum prie problemos mažinimo. Mažink savo dalyvavimą karnizmo kultūroje po truputį. Valgyk mažiau mėsos, kiaušinių ir pieno produktų, kol galiausiai jų visai atsisakysi.
– Bet yra žmonių, suprantančių problemą, tačiau sąmoningai valgančių mėsą, nes jiems patinka skonis.
– Visuomet yra žmonių, kurie žino apie problemą, bet toliau priima ją tęsiančius sprendimus. Taip tiesiog yra – kare, žmonių santykiuose, gyvūnų pramonėje. Tačiau dauguma žmonių nori kuo mažiau skriausti gyvūnus, ir jie pasiruošę išgirsti šią žinutę.
– Ar įmanoma sumažinti šią problemą?
– Žmonės nori išsaugoti vertybes, tokias kaip gailestingumas ir teisingumas, nenori kelti skausmo. Kuo daugiau apie tai kalbėsime, kuo daugiau žmonių žinos apie veganišką mitybą, tuo greičiau įvyks ir pokyčiai.
Yra toks posakis – tobulumas yra gėrio priešas. Kai stengiamės būti tobuli, dažniausiai nepadarome nieko. Gyvūnai daugiausiai kenčia dėl to, kad juos valgome. Kad priimtumėme etiškus sprendimus, reikia apie problemas žinoti daugiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...