Gyvenimo pamokos šeimoje

Klaidos tampa taisykle

Vaikai atidžiai stebi suaugusiųjų pasaulį, kuris dažnai yra nesuprantamas, neteisingas, baugus. Stebi ir mokosi gyventi. Vieni užaugę stengsis nekartoti matytų klaidų, kiti jas priims kaip taisyklę.

Kaip paaiškinti vaikui, kodėl tėtis paskandino sūnų, mama uždusino dukrą? Ar apskritai tai galima suvokti? O kaip apsaugoti mūsų vaikus nuo to purvo srauto, kasdien tykštančio iš televizijos ekrano? Kalbėkimės su vaikais kaip su suaugusiaisiais, neapsimeskime, kad nieko blogo nevyksta, pasakokime gražias istorijas.

Pastebėjusi kvietimą dalyvauti akcijoje prieš smurtą ir beprasmes mirtis, nutariau pakalbinti apie tai savo penktokėlius. Paprašiau jų pasamprotauti tokiais klausimais: ar tau teko kada nors matyti, girdėti apie skriaudžiamus šeimoje vaikus? Gal patyčias šeimoje kenčia tavo artimas draugas? Kas skatina žmones skriausti artimą žmogų? Kaip elgtis skriaudžiamam vaikui? Kas jam galėtų ir privalėtų padėti?

Nori į vaikų namus

Jei sakysite, kad vienuolikmečiai dar per maži ką nors suprasti ir pasakyti šia tema, siūlau keletą ištraukų iš jų rašinėlių.

"Taip, esu mačiusi tokių problemų, ne mano šeimoje, bet mano kaimyno. Jis nuolat skundžiasi, kad yra mušamas, ir pradeda vis labiau bijoti girtaujančių tėvų. Jo brolis vaikų namuose užaugęs, ir mano draugas sako, kad jam būtų geriau augti vaikų namuose negu su tėvais. Kalbant apie patyčias, esu ir pati patyrusi, kai iš manęs šaipėsi, žinau, ką tai reiškia. Ir patariu visiems vaikams, kurie kenčia patyčias ir niekam nieko nesako – išsipasakokite, kol nenutiko nelaimė."

"Aš turiu draugę. Jos tėvai išsiskyrę. Ji gyvena su mama, bet labai nesutaria, barasi, būna net smurto, todėl mano draugė tarsi susitraukusi į vidų. Ji neieško pagalbos, bet sako: "Aš nenoriu gyventi su mama, nes ji baisiai su manim elgiasi." Aš manau, kad jeigu šeimoje smurtaujama, baramasi, tai yra labai blogi dalykai, nes vaikas juk ne žaislas, ne lėlė, o labai svarbus žmogus. Su juo reikia pasikalbėti, juo reikia pasitikėti, o svarbiausia – mylėti."

Tėvai – draugai ar priešai

"Žmogus, kuris kažkada buvo laimingas, mylintis gyvenimą, su visais draugaujantis, staiga tapo nelaiminga, sužeista, nekenčiančia savęs būtybe. Kodėl? Tai gali įvykti dėl vienos mažytės klaidos, netinkamo žodžio ar veiksmo. Gal susinervinęs ištarei tėvams: "Aš jūsų nekenčiu!" ir už tai gavai mušti? Gal netyčia sudaužei kokią vazą, kurią tavo tėvai tiesiog mylėjo labiau už tave? Gal kažko neišgirdai ir nuėjai ten, kur tavęs neleido? Ir kiekvieną kartą gavai mušti. Skriaudžiami vaikai dažniausiai tyli. Jie bijo, kad jei pasakys, tėvai dar labiau muš. Bet vaikai turėtų išsipasakoti ir nebijoti. Pagrindiniai dalykai, kurių aš nepadariau..."

"Kas dieną visame pasaulyje nusižudo apie 300 tūkst. žmonių. Taip, aš nepatingėjau ir pasiskaičiau. Yra žmonių, kurie girdi nesamą balsą. Aš neprisimenu, kaip šita liga vadinasi, bet ji skamba galvoje maždaug taip: "Mirk, tau nereikia gyventi, tu storulė, tu nereikalinga čia, mirk!" ir tie šnabždesiai niekad nedingsta. Su šita liga sunku susigyventi, sunku žiūrėti į save veidrodyje ir nieko negali padaryti. O jeigu dar ir gyvenime tau sako, kad esi stora ir nereikalinga. Jei norite pasakyti skaudžią tiesą – geriau patylėkite."

Vaikai bejėgiai, negali apsiginti prieš tėvus. Matėme per televiziją, kaip tėtis įmetė savo vaikus į šulinį, kaip mama įmetė kūdikį. O kiek tėvų dar norėtų atsikratyti savo vaikų?

"Aš žinau tą jausmą. Kai buvau maža, bijodavau išeiti į kiemą, nes žinodavau, kad mane vėl apmėtys akmenimis. Kodėl jie taip darė? Aš nežinau. Aš visai neturėjau draugų. Bet man jų ir nereikėjo! Aš turėjau patį geriausią draugą – mamą! Bėda ta, kad vaikai su niekuo nepasikalba apie savo problemas. O reikėtų pasiskųsti mokytojams – jie tikrai padės."

Pasaulis kupinas blogio?

"Visur esu matęs skriaudų, pasaulis pilnas blogio. Kodėl visi yra pikti, pasipūtę ir niūrūs? Aš manau, kad viskas vyksta dėl pinigų ir alkoholio. Jeigu jų nebūtų, tai, manau, pasaulis pasidarytų geresnis. O dabar už kiekvieno kampo slypi blogis. Bet aš žinau, kad kiekvieno širdyje yra gėrio, tik kai kurie bijo jį parodyti. Tiems, iš kurių tyčiojasi, gali padėti paprasti dalykai: meilė, draugystė ir svarbiausia – žodis "atsiprašau". Jeigu tų dalykų nebūtų – pasaulis pražūtų. Aš labai norėčiau, kad pasaulis būtų geresnis."

"Vaikai bejėgiai, negali apsiginti prieš tėvus. Matėme per televiziją, kaip tėtis įmetė savo vaikus į šulinį, kaip mama įmetė kūdikį. O kiek tėvų dar norėtų atsikratyti savo vaikų? Normalus žmogus niekada neskriaustų savo artimųjų, bet priežastis beveik visada būna alkoholis. O ką vaikas gali padaryti? Aišku, jei jis vaikšto ir kalba, gali kreiptis į artimus žmones, draugus. Bet ką daryti, jeigu bijo pasakyti kitiems? Manau, jeigu problema tikrai rimta, tai tie kiti negali nepastebėti patys. O pastebėję negali tylėti."

Argi ne brandžios mintys? Ne pernelyg brandžios kaip penktokams? Mane pačią tai nustebino, nuliūdino. Šitas pasaulis, kuriame gyvename, kupinas beprasmio smurto. Ir šitame pasaulyje gyvena mūsų vaikai. Jie viską mato, jaučia, supranta, išgyvena taip pat giliai, kaip kiekvienas mūsų. Tik jiems daug sunkiau, nes jie neužgrūdinti. Jie kaip akli kačiukai apgraibomis ieško šviesos, šilumos, teisybės.

Tad ištarkime vaikui – savam, svetimam, nepažįstamam, linksmam ir verkiančiam, kiekvienam vaikui: "Duok ranką, mielas drauge, nebūk vienas." Paimkime jį už rankos ir veskime į gyvenimą saugiu keliu.

Ką daryti, susidūrus su smurtu?

1. Netylėti ir nebijoti paprašyti pagalbos.

2. Negaišti laiko, nes gali būti per vėlu.

3. Neleisti pykčiui užvaldyti jūsų.

4. Nepalikti draugo vieno bėdoje, stengtis jam patarti ir padėti.

5. Niekada nesityčioti iš kito žmogaus.

6. Stengtis būti doriems ir garbingiems.

Pasidalykime

Kauno bendruomenės centras "Girsta" kviečia visus kauniečius dalyvauti akcijoje prieš smurtą ir beprasmes mirtis bei rašyti rašinius tema "Gyvenimo pamokos šeimoje".

Kūrinių apimtis – iki 850 žodžių. Geriausi rašiniai bus publikuojami "Kauno dienoje".

Rašinius iki kovo 6 d. siųskite e. paštu bcgirsta@gmail.com.