- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Remiantis sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, prieš COVID-19 pandemiją Lietuvoje buvo 235 tūkst. asmenų, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, pandemijos metu tokių susirgimų ženklai padaugėjo. SAM duomenimis, net 49 proc. Lietuvos gyventojų pablogėjo emocinė būklė antrosios COVID-19 pandemijos bangos metu.
Užsitęsęs karantinas išryškino visuomenės psichinės sveikatos problemas, tarp jų ir vyrų, kurie rečiau kreipiasi pagalbos dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų apie vyrų nepažeidžiamumą. Apie prastą Lietuvos vyrų psichinę sveikatą byloja ir oficiali statistika. 2020 metais, remiantis Higienos instituto duomenimis, nusižudė 607 asmenys, iš jų net 474 (78 proc.) vyrai. Per tris pirmus 2021 m. ketvirčius nusižudė 321 asmenys iš jų 253 (79 proc.) vyrai.
2020 m. veiklą pradėjusi pagalbos linija vyrams „Nelik vienas“ per pirmus tris šių metų ketvirčius fiksavo net 1523 skambučius bei užklausimus el. paštu, tačiau dėl skambučių ne darbo valandomis bei ribotų resursų, atsiliepė tik į 44 proc. pagalbos prašymų. Taip pat organizacija 20 valandų nukreipė psichologo, 2 valandas teisininko konsultacijoms tuos asmenis, kurie kreipėsi pagalbos. Taip pat surengta 8 savaičių trukmės psichoterapinė pagalba vyrams grupėje.
Linijos savanoriai susiduria su įvairiais, daugiausia psichinius negalavimus turinčiais pašnekovais. Sulaukia ir priešiškų, agresyvių piliečių skambučių. Tačiau didžioji dalis skambinančių – vyrai, kurie ieško emocinės paramos ar tiesiog noro išsikalbėti. Nemaža dalis besikreipiančių skundžiasi nepaaiškinamu liūdesiu ar bloga emocine būkle. Dažnas išgyvena nerimą dėl pablogėjusios sveikatos, darbo praradimo, nežinomybės dėl savo ateities, patiriamos socialinės izoliacijos.
29 proc. skambinančiųjų 2021 metais į pagalbos liniją „Nelik vienas“ kreipėsi dėl psichikos sveikatos sutrikimų, prastos emocinės būklės, liūdesio, savižudybės rizikos. 21 proc. dėl santykių problemų, pokyčių šeimoje ar netekties, 9 proc. skambinančiųjų kreipėsi dėl nedarbo bei finansinių sunkumų. 7 proc. dėl socialinės izoliacijos, 5 proc. dėl fizinių sveikatos problemų, 3 proc. dėl narkotinių medžiagų bei alkoholio nulemtų aplinkybių. 26 proc. dėl kitų priežasčių.
Pasitaiko itin sunkių atvejų: į „Nelik vienas“ pagalbos liniją kreipėsi Tomas (vardas pakeistas), kuris pokalbio su specialistu metu dalinosi savo bei šeimos narių skaudžia patirtimi. Tomas atviravo, kad žmona serga onkologine liga ir maždaug prieš metus pradėjo su žmona piktnaudžiauti alkoholiu, pora augina mažamečius vaikus, išsakė norą atsisakyti priklausomybės, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių to negali padaryti. Vyras guodėsi šiuo metu itin sunkia finansine šeimoje padėtimi, svarstė net apie savižudybę. Pašnekovas gydėsi psichiatrinėje ligoninėje dėl patirtų nepakeliamų sunkumų. Šis atvejis „Nelik vienas“ specialistų buvo nukreiptas individualiai psichologo konsultacijai.
Panašių pagalbos prašymų atvejų „Nelik vienas“ linija sulaukia nuolat, tačiau nėra pajėgi visų išklausyti. Tai rodo, kad tokios ne pelno siekiančios psichologinės pagalbos organizacijos yra ypač reikalingos šiandieniniame pandemijos kontekste.
Nors 2020 m. SAM, kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė COVID-19 žalos psichinei sveikatai sumažinimo planą bei skyrė 3,3 milijonus eurų. Taip pat tokiems projektams, kaip „Nelik vienas“ ar „Vyrų linija“ buvo numatyta 80 tūkst. eurų, tačiau, kaip rodo atsiliepiamumo, pasiekiamumo duomenys, tokio finansavimo nepakanka. Taip pat trūksta lėšų siekiant informuoti visuomenę apie tokių organizacijų veiklą, kurios orientuotos į tam tikrą, dažniausiai psichiniais negalavimais kamuojamą visuomenės segmentą.
„Nelik vienas“ pagalbos linijos vyrams darbo laikas kasdien nuo 18 – iki 21 val., galima kreiptis telefonu 8604 11119 bei el. paštu pagalba@nelikvienas.lt, Į laiškus atsakoma per 72 valandas.
Galimybės prisidėti prie pagalbos linijos veiklos ir iniciatyvų:
Skiriant piniginę auką;
paslaugomis (specializuoti seminarai, reklama, leidyba)
Skiriant 1,2 % nuo pajamų mokesčio.
Rekvizitai paramai:
VšĮ Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centras
Swedbank, AB LT977300010165777712
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...