- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Kalbėdama su dažnai kanapes rūkančiais draugais, o jiems – 20–23 metai, nuolat klausiu, kodėl jie taip daro, ir primenu, kad moksliniais tyrimais seniai nustatyta tokio įpročio žala. Išgirstu, kad "tai nėra tiesa, nuo to nieko nebūna", "jau seniai paneigti tokie tyrimai", "parūkai, atsipalaiduoji, o ir ryte nebūna pagirių, nieko čia blogo." Kodėl žmonės, kurie rūko kanapes, neigia tyrimų išvadas? Ar tai jau yra priklausomybės pradžia? Kada prasideda priklausomybė? Kaip padėti draugams neįklimpti į narkotikus giliau?", – klausia Dovilė.
Į šiuos klausimus atsako psichiatras-psichoterapeutas Mindaugas Jasulaitis:
– Kanapės ("žolė", marihuana) yra plačiausiai vartojamas narkotikas pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Europoje beveik ketvirtadalis visų suaugusių gyventojų yra kada nors gyvenime bandę kanapių, o vienas iš septynių svaiginosi šia medžiaga per pastaruosius metus.
Labai dažnai jauni žmonės yra linkę pervertinti narkotikų vartojimo paplitimą. Be to, kanapės simbolis, kurį galima vertinti kaip netiesioginę narkotiko reklamą, yra dažnai naudojamas. Jį galima pamatyti ant marškinėlių, CD viršelių, papuošalų ir ant kitų tarp jaunimo populiarių daiktų. Tokia reklama gali sumažinti atsargumą ir svaiginimosi baimę.
Mokslininkų teigimu, dauguma jaunų žmonių mano, kad narkotikai turi būti uždrausti. Požiūris į kanapes kitoks: tik apie du trečdaliai jaunuolių pritaria, kad jos turi būti uždraustos. Šį požiūrį sustiprina šiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie galimą "žolės" legalizavimą, kuri dažnai yra spekuliatyvi ar lobistiška.
Remiantis Tarptautine ligų klasifikacija ir priklausomybės gydytojų klinikine praktika, kanapės yra priskiriamos psichoaktyvioms medžiagoms. Jos svaigina ir gali sukelti psichologinę ir/ar fizinę priklausomybę. Pavartojus kanapių, vadinamosios žolės, jaučiamas atsipalaidavimas, linksmumas, pakinta laiko suvokimas, klausa, rega, uoslė. Pasibaigus narkotiko poveikiui pasireiškia abstinencijos simptomai: irzlumas, nemiga, bloga nuotaika. Nuolatinis kanapių vartojimas labai kenkia jaunų žmonių vystimuisi, atminčiai, mąstymui, jie tampa pasyvūs ir apatiški.
Paprasčiausia schema nustatyti priklausomybę remiasi trimis simptomais: troškimu vartoti svaigalą, tęsti vartojimą nepaisant neigiamų pasekmių, kontrolės praradimu.
Norėdami padėti savo draugams pirmiausia pasiskaitykite straipsnių spaudoje apie priklausomybę svaigalams. Tai padės geriau suprasti, kodėl draugą traukia vartoti narkotikus (“žolę”), ir argumentuotai su juo diskutuoti. Būkite gerai pasirengę apie tai pasikalbėti ir išlaukite tinkamo momento, pavyzdžiui, kada draugas pats sielojasi arba blogai jaučiasi pavartojęs narkotikų. Kalbėdami nemoralizuokite ir tuščiai negąsdinkite, nes baimės jausmas retai skatina jaunus žmones keistis. Nevaidinkite visažinio, išlikite draugiški.
Pradėję kalbėtis ramiai išklausykite draugo nuomonę apie narkotiką bei jo vartojimo padarinius. Tada ramiai aptarkite galimus juridinius (teistumas), socialinius (neigiamas visuomenės požiūris į vartojančius svaigalus, iš jų – “žolę”) padarinius, kurie gali trukdyti siekti karjeros, kenkti draugystei ir panašiai. Priminkite apie tai, kad narkotikų vartojimas sukelia ir psichologinių, ir kitokių sveikatos problemų.
Akcentuokite, ką, vartodami narkotikus, draugai gali prarasti, kaip tai gali pakenkti jų ateities planams. Galite kartu perskaityti straipsnį arba paieškoti šia tema filmo ir jį pažiūrėti. Turėkite su savimi priklausomybės ligų specialistų kontaktų ir pajutę, kad draugas pasirengęs priimti pagalbą, paskatinkite užsiregistruoti konsultuotis ir palydėkite jį į pirmą konsultaciją, nes jam tai nėra lengva, yra nedrąsu. Padėkokite, jei draugas išklausys jūsų nuomonę ar juo labiau – ryšis priimti siūlomą pagalbą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai20
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...