- Gintarė Kaminskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norite greičiau kopti karjeros laiptais? Juokaukite! Šv. Edvardso universiteto Teksase mokslininkai įrodė, kad žmonės, pasitelkę humoro jausmą, greičiau pasiekia karjeros aukštumų. Nesate labai ambicingas? Juokas vis vien pravers. Juokautojai sensta lėčiau, turi daugiau draugų ir patiria mažiau streso.
Nuo peršalimo
Prasidėjus peršalimo ligų sezonui juoktis ir išlaikyti gerą nuotaiką tampa dar svarbiau. Juokas stiprina imuninę sistemą. Kaip? Juokiantis organizme dauginasi antikūnus gaminantys baltieji kraujo kūneliai. Turbūt žinote, kad antikūnai svarbūs kai susergame – kovoja su ligos sukėlėjais.
Atpalaiduoja
Seniai pastebėta ir atpalaiduojamoji juoko savybė. 1979 metais išleistoje profesoriaus Normano Cousinso knygoje „Ligos anatomija“ teigiama, kad juokas sumažina raumenų įtampą ir jie lieka atsipalaidavę iki keturiasdešimt penkių minučių.
Nuskausmina
Britų mokslininkai teigia, kad smarkus juokas padeda susidoroti su skausmu. Tyrėjai atliko laboratorinius eksperimentus, kurių metu savanoriai žiūrėjo ištraukas iš komedijų arba stebėjo rimtas programas. Tuo metu stebėtas jų atsparumas nestipriam skausmui. Padaryta išvada, kad juokiantis smegenys užtvindomos sudėtimi opiatams artimomis medžiagomis. Neutralios, nejuokingos programos neturėjo visiškai jokio skausmą malšinančio poveikio.
Širdžiai
Merilando universiteto Medicinos mokyklos Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas parodė, jog kasdienės penkiolikos minučių juoko širdžiai yra labai svarbios. Lygiai taip pat, kaip ir pusvalandžio trukmės treniruotės tris kartus per savaitę. Juokiantis suaktyvėja kraujo apytaka ir stiprėja kraujagyslės. Tai sumažina širdies priepuolių ir kitų kardiologinių ligų riziką.
Kvėpavimo takams valyti
Juokas gelbsti ir žmonėms, sergantiems astma ir bronchitu. Juoko metu suaktyvėja plaučių veikla. Į kraują patenka daugiau deguonies, kuris pagreitina kvėpavimo takų išsivalymą. Kai kurie gydytojai juoką laiko tam tikra fizioterapijos priemone, kurios metu valosi plaučiai.
Mankšta
Mokslininkai nustatė, kad viena minutė juoko prilygsta dešimčiai minučių irklavimo arba penkiolikai minučių važiavimo dviračiu. Jeigu nuoširdžiai juoksitės, sudeginsite apie du šimtus kalorijų. Tiek galima sudeginti, pavyzdžiui, pusę valandos greitai bėgant arba intensyviai sportuojant.
Juokiamės per mažai
Ne vienas tyrimas parodė, kad didėjant metų bagažui, juokiamasi vis mažiau. Iš dalies tai gali priklausyti nuo tautinio mentaliteto, pavyzdžiui, vokiečiai juokiasi vidutiniškai apie šešias minutes per dieną, o austrai vos tris. Tuo tarpu, pasauliniai socialinės psichologijos tyrimai atskleidė, kad vaikas juokiasi apie pusantro šimto kartų per dieną. Suaugęs žmogus juokiasi apie 6 kartus per dieną. Nors juoko jogos specialistai pataria – suaugusiesiems kasdien juoktis bent dešimt minučių.
Pratimas
Atsigulkite ant nugaros, atsipalaiduokite. Sulenkite kojas per kelius ir juos pritraukite prie krūtinės. Apkabinkite rankomis. Dabar leiskite sau garsiai nusijuokti be jokios priežasties. Juokitės kelias minutes. Iš pradžių juokas bus kiek dirbtinis, tačiau dažniau kartojant šį pratimą, kaskart pavyks vis natūraliau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...