Baimių priežastys: kai kurias perimame net iš protėvių

Baimės turi įvairias priežastis – kai kurias sukelia trauminės situacijos, kai kurias archajiškas baimes perimame ne tik iš tėvų, bet ir protėvių. Taip LRT RADIJUI sako psichologė Rasa Bieliauskaitė. Anot jos, suaugusieji trauminius jausmus gali perdirbti ir įveikti, pirmiausia reikia pažvelgti į save su susidomėjimu.

– Kokia yra baimės funkcija?

– Baimė, kaip ir visi jausmai, gali būti ir naudinga, ir žalinga. Baimė padeda mums išgyventi. Ji yra tarsi kelrodis, kompasas, neleidžiantis daryti to, kas pavojinga. Tai pozityvioji baimės pusė. Vaikai bijoti išmoksta iš suaugusiųjų. Vaikų, kurie nelabai pasitiki savimi, baimė gali tapti labai didelė, gali imti juos varžyti. Suaugusieji ko nors bijančiam vaikui dažnai spontaniškai sako – tu nebijok. Tačiau pagalvokime apie save. Kai bijome ir mums kažkas pasako tą patį, tai nepadeda.

Baimė, kaip ir visi jausmai, gali būti ir naudinga, ir žalinga.

– Ar nėra taip, kad iš vaikystės atsinešame tas pačias baimes į suaugusiųjų pasaulį?

– Žinoma. Kad ir ta pati tamsos baimė, kuri iš tiesų yra nežinomybės baimė. Ši baimė labai archajiška. Tokias baimes atsinešame ne tik iš tėvų, bet net iš protėvių. Baimės turi įvairias priežastis.

Noriu paminėti dar vieną aspektą. Vaikų baimių šaltiniu kartais gali būti pyktis. Pavyzdžiui, tėvai neleidžia vaikui naudotis mobiliuoju telefonu. Vaikas dėl to pyksta. Ant tėvų pykti yra baisu, nes tėvai suaugę, nuo jų priklausai. Jie tave maitina, būdamas vaikas tu negali gyventi vienas.

Todėl vaikas negali parodyti pykčio tėvams, jis tą pyktį išstumia. Pats vaikas negalvoja, kad pyksta, nes tai per daug pavojinga, galima patirti kažkokią netektį. Taip ir atsiranda baimė – ir dėl to, kad gali patirti netektį, ir dėl to, kad negali išreikšti pykčio.

Todėl kai tėvai vaikui liepia nepykti, negražiai nekalbėti, tai gali lengvai virsti vaiko baime. Tėvams sunku rasti aukso vidurį. Jie turi pasakyti, kad supranta vaiko jausmus, bet tai nereiškia, kad nebus vykdomi susitarimai.

– Receptų nėra, tačiau kaip reikėtų elgtis su vaikų baimėmis?

– Pirmiausia reikia pasakyti – aš matau, kad tu bijai. Paklausti, ar vaikas gali įveikti tą baimę, kaip jam padėti. Tačiau su skirtingais vaikais būna skirtingai. Kai kurie labai jautrūs ir jiems reikia daugiau tokio supratimo. Vaikus reikia drąsinti. Ir drąsinti tada, kai jie daro tai, kas jiems patinka. Ne tik tada, kai daro tai, kas patinka mums.

– Kaip su baimėmis turėtų elgtis suaugusieji? Pavyzdžiui, trauminėmis baimėmis, kai bijoma išsiskirti.

– Kai žmogus auga, baimę kontroliuoti padeda gebėjimas apie tai kalbėti, sugebėjimas simboliškai baimę išreikšti. Reikia ne būti baimėje, o per simbolius suteikti jai formą. Taip išmokstame su tuo tvarkytis.

Jei patiriama kažkokia trauma, pavyzdžiui, anksti netenkama vieno iš tėvų, vyksta tėvų skyrybos ir pan., suaugęs žmogus turi artimų santykių baimę. Kai kas nors jam tampa artimas, kažkokiu būdu sugebama kitą žmogų atstumti. Galbūt bijoma vėl patirti praradimo skausmą. Tačiau suaugusieji gali perdirbti tuos trauminius jausmus. Kartais tiesiog reikia pagalbos iš šalies.

– Taigi pirmiausia baimę reikia atpažinti?

– Taip, reikia žiūrėti į save su meile ir susidomėjimu. Esame tokie, kad bijome, bet ta baimė mums kartais reikalinga. Net su ja turime daryti sprendimus. O kartais žmogus bijo ir nedaro. Yra tam tikri kriterijai, leidžiantys suprasti, kad baimė jau nėra sveika.

Svarbiausias kriterijus – baimė ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, paprastų uždavinių atlikimui. Mes turime kurti santykius, dirbti, draugauti. Jei dėl baimės negalime to daryti, reikia įsikišimo. Ypač, jei tai trunka ilgiau nei šešis mėnesius, apima įvairias sritis. Gali būti, kad patiriama trauma ir kurį laiką nesinori nieko daryti. Tačiau, jei tai trunka per ilgai, reikalinga pagalba.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga
    PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga

    Pasaulinė sveikatos organizacija pagaliau apsisprendė ir liguistą potraukį žaisti vaizdo žaidimus įtraukė į rimtų psichikos sutrikimų sąrašą. Taigi šis sutrikimas prilygintas liguistam pomėgiui lošti ir bus bandoma rasti būd...

  • Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną
    Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną

    Nors ir turite svajonių darbą, kuris, regis, jūsų nevargina – atostogauti privalote. Pasak Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros profesorės Rositos Lekavičienės, per atostogas pailsiname ir psichiką, ir kūną, ...

  • Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas
    Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas

    Galingo, agresyvaus, daug ekonominio kapitalo turinčio vyro idealas pasiekiamas tik mažai daliai. Keista tai, kad net „galingųjų“ normą atitinkantys vyrai apsimeta aukomis ir sako jaučiantys puolimą, žeminimą, ypač – iš moter...

  • Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai
    Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai

    Pilotai neretai nudžiunga, kai kas nors užsuka į jų kabiną pasisveikinti ar apsižvalgyti, tad jei jaučiate skrydžio baimę, galbūt verta juos aplankyti, svetainėje travelandleisure.com rašo apžvalgininkė Ali Wunderman. ...

  • Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?
    Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?

    Nors Lietuvoje su seksualiniu priekabiavimu susiduria beveik kas antra moteris, 2015 m. tyrimas parodė, kad vos 14 proc. gydytojų rezidentų, daugiausia moterų, sugebėjo teisingai identifikuoti savo patirtį, o skundų skaičius dėl šio reiš...

    3
  • Geri vaikai: ar jiems gerai?
    Geri vaikai: ar jiems gerai?

    "Geras vaikas" – terminas, kurį dažnai ištaria tėvai, mokytojai, kaimynai ar kiti suaugusieji. Tai vaikas, kuris niekada neprieštarauja, laikosi taisyklių, nesimuša ir retai kada sulaukia dėmesio dėl savo netinkamo el...

    2
  • Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis
    Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis

    Rutina ir nuobodulys gali turėti neigiamos įtakos smegenims – jos visada nori mokytis, todėl būkite išradingi ir sugalvokite įdomios veiklos, svetainėje „Everyday Health“ rašo Linda Melone. ...

  • Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?
    Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?

    Rugsėjį savo vaikus į pirmąją klasę išleisiantys tėvai nerimauja – vaikai patirs didžiulį stresą, nes priešmokyklinio ugdymo grupių pedagogai neįgyvendino savo įsipareigojimų ir neišmokė vaikų skaityti, LRT RADIJUI sa...

    1
  • Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama
    Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama

    Jeigu jūsų santykiai su aplinkiniais prasti, vadinasi, atėjo metas susitaikyti su mama, žurnale „Psychology Today“, teigia santuokos ir šeimos psichologė Andrea Brandt. Pasak jos, mama yra žmogus, kurio įtaka žmogaus temperamentui, s...

    1
  • Ką bendro turi depresija ir rūkymas?
    Ką bendro turi depresija ir rūkymas?

    Depresija – šiuolaikinėje visuomenėje dažnai linksniuojama liga. Ji kyla dėl įvairių priežasčių, bet pastebima, kad su depresija ar nerimo sutrikimais kovojantys žmonės gana dažnai taip pat ir rūko. ...

    2
Daugiau straipsnių