Atsiprašymo menas: kai ištarti „atleisk“ neužtenka

Tinkamas atsiprašymas – nemažas iššūkis. Teks labai pasistengti, kad žmogus, kurį įžeidėte ar nuskriaudėte, pasijustų geriau ir atleistų, o ir jums palengvėtų. Psichologai teigia, kad yra nemažai priemonių, kurios šiuo atveju gali padėti.

Galimi įvairūs scenarijai

Prieš keletą metų JAV Derybų ir konfliktų valdymo tyrimų fondo atlikta studija atskleidė, kad atsiprašymas turi apimti tam tikrus komponentus, jei norime, kad jis būtų efektyvus. Tai visų pirma apgailestavimo išreiškimas, paaiškinimas, kodėl taip atsitiko, atsakomybės prisiėmimas, atgaila, pasiūlymas, kaip pataisyti situaciją, ir galiausiai prašymas atleisti.

Žinoma amerikiečių psichologė, leidinio "Kai atsiprašyti nepakanka" bendraautorė Jennifer Thomas kartu su tėvynainiu pedagogu Gary Chapmanu, parašiusiu ne vieną bestselerį gyvenimiškomis temomis, išskyrė penkias atsiprašymo kalbas: apgailestavimo išreiškimą, atsakomybės prisiėmimą, žalos atlyginimą, lengvą atgailavimą ir prašymą atleisti.

Įtakos turi ir charakteris

Žinoma, įtakos turi ir asmens, kurio norite atsiprašyti, asmenybė, charakteris. Atlikti tyrimai rodo, kad pasakymą "Aš esu neteisus ir prašau man atleisti" priims maždaug 77 proc. žmonių. Likę 23 proc. lauks, kad pasakytume šį tą daugiau, greičiausiai paminėdami vieną ar kelis iš išvardytų papildomų komponentų.

Ne mažiau svarbu, kad atsiprašymas būtų pritaikytas konkrečiam asmeniui. Psichologijos ekspertų teigimu, vienaip reikėtų atsiprašyti to žmogaus, su kuriuo jus sieja romantiški santykiai – mylimojo, sutuoktinio, partnerio, kitaip – bendradarbio, dar kitaip – draugo, tėvų, vaikų, brolių, seserų, artimų giminaičių. Scenarijai gali būti labai skirtingi.

Pabrėžkite emocinį ryšį

Tam, kad jūsų tarpusavio santykiai atgautų pusiausvyrą, būtina išlaikyti emocinį ryšį su žmogumi, kurio atsiprašote. Svarbu išreikšti apgailestavimą ir prašyti atleidimo, tačiau jokiu būdu negalima bandyti perkelti kaltės ant jo. Tai yra, užuot sakę: "Aš apgailestauju, kad tu taip jauteisi", geriau ištarkime: "Aš gailiuosi, kad pakėliau balsą", taip prisiimdami atsakomybę už savo žodžius, pataria garsi amerikiečių psichoterapeutė Amy Morin.

J.Thomas atkreipia dėmesį, kad atsiprašant mylimojo ar mylimosios reikėtų stengtis parodyti atsidavimą, įsipareigojimą. Tai padaryti geriausiai padės ketvirtoji atsiprašymo kalba – nuoširdus atgailos išreiškimas, ypač pabrėžiant, kad nuo šiol viskas bus kitaip, tokie atvejai nebepasikartos. Tai leis suprasti, kad jūs tikrai rimtai galvojate apie judviejų bendrą ateitį.

Neįtraukite kitų asmenų

Požiūris į ateitį svarbus ir atsiprašant kolegos, tačiau priemones reikėtų pasirinkti kitas. Raktinis žodis šiuo atveju turėtų būti pasitikėjimas, taip pat reikėtų pabrėžti, kad nesiekiate sumenkinti jo reputacijos. Apie 40 proc. bendradarbių greičiausiai būtų priimtina frazė: "Aš buvau neteisus", antra tiek jų – "Aš labai atsiprašau". Jei savo atsiprašyme pavyks įkomponuoti abi šias frazes, tikėtina, kad tikslą pasieksite 80 proc. atvejų.

A.Morin atkreipia dėmesį, kad atsiprašant kolegos reikėtų šio klausimo neviešinti, tai turėtų būti tik jūsų dviejų reikalas. Įtraukti į atsiprašymą trečią asmenį – didelė klaida, todėl nevertėtų kalbėti apie tai, kad galbūt dėl tokio jūsų elgesio kaltas vadovas, bendrovė ar kiti komandos nariai. Geriau akcentuokite, kad stengsitės valdyti savo emocijas, tokiu būdu parodysite, kad pats prisiimate atsakomybę už savo elgesį.

Bandykite atlyginti žalą

Norėdami atsiprašyti draugo, pasiūlykite pataisyti jūsų padarytą žalą. Tarkime, neatėjote į sutartą susitikimą, todėl galite pakviesti draugą papietauti ar išgerti kavos. To, kas įvyko, nebepakeisi, tačiau taip parodysite, kad vertinate jūsų draugystę ir esate pasirengę padaryti ką nors konkretaus, kad tai patvirtintumėte.

Draugas greičiausiai taip pat norės įrodymo, kad norite išsaugoti draugystę, todėl toks patikinimas atsiprašymo pradžioje arba pabaigoje būtų išties deramas, mano J.Thomas. Jai antrina A.Morin, sakydama, kad jūsų elgesio padarytos žalos kompensavimas gali padėti efektyviai išspręsti konfliktą.

Tėvams reikia pripažinimo

Norėdami atsiprašyti tėvų daugelis daro klaidą leisdamiesi į ilgus išvedžiojimus, kodėl taip pasielgė, kokios buvo aplinkybės ir pan. Tiesiog reikėtų ištarti atsiprašymo žodžius ir įtraukti į juos visų penkių atsiprašymo kalbų komponentus. Tėvai laukia iš jūsų pripažinimo, kad nuvylėte, o ne priežasties, kodėl tai padarėte, pastebi A.Morin.

Tėvams puikiai žinomi neigiami jūsų charakterio bruožai, bet tai nereiškia, kad jūsų netinkamas elgesys bus toleruojamas ar į jį bus numojama ranka. Jei įskaudinote tėvus, pripažinkite tai, išreikškite apgailestavimą, kad taip atsitiko, ir paprašykite atleidimo. Tiktų pasakyti: "Atleiskite, kad neatvykau į giminės susibūrimą, nors buvau žadėjęs, žinau, koks jums jis svarbus." Užbaikite kalbą patikinimu, kad daugiau tai nepasikartos.

Svarbus auklėjimo momentas

Jei įskaudinote ar įžeidėte vaikus, jų atsiprašyti ypač svarbu, nors daliai suaugusiųjų tai padaryti nelengva. Pasak psichologų, jie nori atsiprašyme girdėti tą patį, ką ir kiti. Pirmiausia tiktų išreikšti apgailestavimą naudojant tokias frazes: "Man labai liūdna, kad nuvyliau tave", "Aš pykstu ant savęs, kad viską taip sugadinau".

Toliau pabrėžkite, kad stengsitės, jog tai nepasikartotų ateityje. Toks jūsų elgesys vaikams bus ir pamoka, kaip elgtis, ir parodymas, kad nebėgate nuo atsakomybės, ją prisiimate. Dažnai suaugusieji, atsiprašydami vaikų, iškart laukia patvirtinimo, kad vaikai atleidžia. Net jei jie to nepasako, patikinkite, kad jūsų atsiprašymas vis tiek galioja.

Klaida – kaltinti arba neigti

Ko gero, brolių ar seserų, pusbrolių ir tolimesnių giminaičių atsiprašyti paprasčiausia. Pakanka tiesiog ištarti elementarius atsiprašymo žodžius. Tai leis jiems suprasti, kad neketiname nieko kaltinti, neišsisukinėjame ir neneigiame to, kas įvyko, – apie dažniausiai pasitaikančias klaidas kalba J.Thomas. Taip pat galite laisvai rinktis, kuri atsiprašymo kalba jums priimtiniausia. Ir visos jos bus tinkamos, sulauks dėmesio.

Atsiprašymas šeimos nariui ar giminaičiui parodo jūsų pagarbą jam, o kartu tarsi leidžia atsiriboti nuo bendros praeities, kurioje tikriausiai buvo visko, abipusių nuoskaudų ir įžeidimų – taip pat. Didžiausia klaida būtų juos priminti – tai tik pablogintų situaciją. Geriau sutelkti dėmesį į dabartį ir pasiaiškinti, kodėl taip atsitiko. Kad ir taip: "Aš viską sujaukiau, neturėjau to pasakoti apie tave prie visų. Labai atsiprašau."



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių