- Karolina Marcinkevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
OKS buvo diagnozuotas mokslininkui Čarlzui Darvinui, aktorei Jessicai Albai, JAV verslininkui Donaldui Trumpui, aktorei Cameron Diaz, atlikėjui Michaeliui Jacksonui, futbolininkui Davidui Beckhamui ir daugeliui kitų garsenybių.
Rankas plauna dvi valandas, prieš išeidamas iš namų stuksena į sieną, nuolat nerimauja dėl ateities. Toks elgesys gali būti ligos, vadinamos obsesiniu kompulsiniu sutrikimu (OKS), požymis.
OKS buvo diagnozuotas mokslininkui Čarlzui Darvinui, aktorei Jessicai Albai, JAV verslininkui Donaldui Trumpui, aktorei Cameron Diaz, atlikėjui Michaeliui Jacksonui, futbolininkui Davidui Beckhamui ir daugeliui kitų garsenybių.
Apie tai, kas yra OKS, kaip jį atpažinti, ar įmanoma jo išvengti, o susirgus – išgydyti, kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vadove profesore Virginija Adomaitiene.
– Kokie yra pirmieji OKS simptomai? Ar paprasta juos pastebėti?
– Ligos diagnostika priklauso nuo to, kaip ji pasireiškia: ar būdingos įkyrios mintys (obsesijos) ir veiksmai (kompulsijos) kartu, ar tik vienas šių simptomų. Įkyrios mintys – tai vaizdiniai, potraukiai, idėjos, kurie nuolatos, reguliariai ir įkyriai kartodamiesi vis grįžta žmogaus sąmonėn prieš jo valią. Mintys dažniausiai yra nemalonaus turinio, paties ligonio suvokiamos kaip beprasmės, bet jos daro įtaką elgesiui.
Žmogus stengiasi šių minčių atsikratyti įvairiais ritualais, bet jie tik iš dalies padeda sumažinti nervinę įtampą. Sutrikimas dažniausiai pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje, protarpiais paūmėja ir nuslūgsta, o negydomas dažnai tampa lėtinis. Kompulsijos pasireiškia tam tikrais ritualais, pasikartojančiais veiksmais, kurie sutrikdo kasdienę veiklą, vargina. OKS gali pakeisti asmens valgymo, rengimosi įpročius, sutrikdyti tarpusavio santykius.
Žmogus nuolat plauna rankas, nes bijo užsikrėsti. Dėl to gali pradėti vengti viešų vietų, prisiliesti prie durų rankenų, paduoti ranką pasisveikinant. Toks žmogus patiria ir didelę vidinę įtampą bei nerimą.
Jei žmogus ima vengti kitų, pasikeičia jo charakteris – tampa irzlesnis, nerimastingas, piktesnis, nepaaiškinamai pasikeičia buvę įpročiai, galima įtarti, kad tai – OKS simptomai.
– Pas mus vis dar priimta manyti, kad psichikos ligos yra išsigalvojamos. Ar susiduriate su tuo savo praktikoje, juolab kalbant apie OKS?
– Žmonės nėra linkę OKS laikyti liga tol, kol ji nesikomplikuoja, nepradeda trikdyti socialinio, buitinio ir darbinio gyvenimo ritmo. Dažnai bandoma savaip paaiškinti elgsenos pokyčius, ieškoti informacijos internete, bet, nesugebant suvokti visumos, kurią gali įvertinti tik gydytojas psichiatras, tai neduoda jokios naudos, o procesas progresuoja vis labiau.
– Nuo ko priklauso, kokius veiksmus atlieka nerimo kankinamas OKS sergantis žmogus?
– Kai žmogus atranda veiksmą, kuris sumažina įkyrios minties sukeltą nerimą, pradeda formuotis strategija kompulsijų ar ritualinio elgesio forma. Taigi, slopstant nerimui, įkyrių minčių vengimo strategija tampa įkyraus, beikartojančio elgesio modeliu.
Nustatyta, kad 15–35 proc. ligonių, sirgusių OKS, turėjo bruožų, kai, pavyzdžiui, pernelyg rūpinamasi smulkmenomis, siekiama tobulumo, tačiau šie bruožai nėra sąlyga OKS atsirasti. Naujausia studija, tyrusi OKS ir OK, nustatė, kad 31 proc. ligonių turėjo abi diagnozes, be to, tai buvo jauni žmonės. Jiems dažniausiai pasireiškė ir obsesijos, ir kompulsijos. Tarpasmeninių santykių problemos didina nerimą ir inicijuoja ar pagilina simptomus. Psichosocialiniai veiksniai, sukeliantys stresą (nėštumas, vaiko gimimas ir pan.) taip pat gali pagreitinti OKS išsivystymą.
– OKS diagnozuota ir kai kurioms Holivudo žvaigždėms, mokslininkams, kūrėjams. Ar Lietuvoje, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, šis sutrikimas pasitaiko dažnai?
– Įvairiose Europos valstybėse sergančiųjų OKS skaičius beveik nesiskiria ir tai yra normalu. Statistikoje tai atsispindi tik tada, kai žmogus kreipiasi į gydytoją ir jam nustatomas atitinkamas sutrikimas. Jei Lietuvoje yra mažiau užregistruota sergančiųjų OKS, negalima daryti išvados, kad žmonių nevargina įkyrios mintys ir veiksmai. Paprasčiausiai žmonės tiesiog nežino, kad gali jaustis geriau ir nesikreipia į gydytoją psichiatrą. O juk kiekvienas iš mūsų turime teisę į sveikesnį gyvenimą. Gaila, kad nemažai ligonių pas gydytoją psichiatrą ateina tik tada, kai liga jau užleista. Noriu pabrėžti, kad šis sutrikimas nėra lengvai koreguojamas, kartais gydytis tenka gana ilgai.
– Ir vis dėlto kas sukelia OKS?
– Šiuo metu vyrauja net kelios pagrindinės OKS išsivystymo teorijos. Klinikiniai tyrimai liudija, kad sutrikimą gali išprovokuoti neurologinės ligos. Pastaruosius du dešimtmečius vyksta ypač intensyvūs tyrinėjimai neurobiologijos srityje, ieškant pakitimų smegenyse, galinčių sukelti OKS. Įvardyti, kas dažniausiai sukelia šį sutrikimą, gana sunku, nėra nustatyta viena aiški priežastis. Svarbų vaidmenį vaidina ir paveldimas polinkis.
– Ar įmanoma šį sutrikimą išgydyti? Kokie metodai taikomi?
– Įkyrių minčių ir veiksmų gydymas yra gana sudėtingas procesas, juolab uždelsta liga gali būti kelių psichikos sutrikimų derinys. Tuomet turi būti gydoma intensyviau ir ilgiau. Lengvesniais atvejais rekomenduojamas ambulatorinis gydymas, taikant kognityvinę elgesio terapiją. Taip pat taikoma hipnoterapija. Be abejonės, gana dažnai taikomas ir medikamentinis gydymas, sunkesniais atvejais – ligoninėje.
– Jei žmogus jaučia nerimą, jam lenda į galvą įkyrios mintys apie sunkias ligas, artimųjų netektis, pavojų gatvėse ir panašiai, ar jau reikia skubėti pas gydytoją?
– Paprasčiausias buitinis užmaršumas, kai grįžtame patikrinti, ar užrakinome automobilį, išjungėme dujinę viryklę, nėra OKS. Liga yra tai, kai simptomai intensyvūs ir pradeda trukdyti gyventi. Pavyzdžiui, žmogus vėluoja į darbą, nes įkyrus rankų plovimas užima daug laiko, nuolatinė įtampa neleidžia susikaupti darbinei veiklai. Taigi, jeigu išėjus iš namų kartais kyla klausimas, ar tikrai išjungėte lygintuvą, dar nėra OKS.
– Kaip turėtų elgtis artimieji pastebėję, kad jų šeimos nariui būdingi OKS simptomai?
– Geriausia, ką gali padaryti artimieji, tai neduoti tokių patarimų, kaip, pavyzdžiui, pasistenk susilaikyti, suimk save į rankas. Komentarai: "ar negali pabaigti viso to", "ar negali paskubėti", "kokias nesąmones tu čia išsigalvoji" ne padeda, o žeidžia. Jei ligonis niekur nesikreipia dėl šių problemų, galima jam pasakyti, kad suprantate, kaip jam sunku, žinote būdų, kaip padėti tvarkytis su įkyrumais.
Svarbiausia, ką gali padaryti artimieji, pastebėję pirmuosius OKS simptomus – kuo anksčiau paskatinti kreiptis pagalbos į specialistus. Gydymas kuo anksčiau turi būti patikėtas gydytojui psichiatrui, kurio pareiga – pacientą ištirti, nustatyti arba atmesti kitus psichikos sutrikimus, numatyti gydymo taktiką ir paskirti gydymą, kad pacientai kuo greičiau grįžtų į visavertį gyvenimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...