Ar nerimas dėl ateities yra liga?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

OKS buvo diagnozuotas mokslininkui Čarlzui Darvinui, aktorei Jessicai Albai, JAV verslininkui Donaldui Trumpui, aktorei Cameron Diaz, atlikėjui Michaeliui Jacksonui, futbolininkui Davidui Beckhamui ir daugeliui kitų garsenybių.

Rankas plauna dvi valandas, prieš išeidamas iš namų stuksena į sieną, nuolat nerimauja dėl ateities. Toks elgesys gali būti ligos, vadinamos obsesiniu kompulsiniu sutrikimu (OKS), požymis.

OKS buvo diagnozuotas mokslininkui Čarlzui Darvinui, aktorei Jessicai Albai, JAV verslininkui Donaldui Trumpui, aktorei Cameron Diaz, atlikėjui Michaeliui Jacksonui, futbolininkui Davidui Beckhamui ir daugeliui kitų garsenybių.

Apie tai, kas yra OKS, kaip jį atpažinti, ar įmanoma jo išvengti, o susirgus – išgydyti, kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vadove profesore Virginija Adomaitiene.

– Kokie yra pirmieji OKS simptomai? Ar paprasta juos pastebėti?

– Ligos diagnostika priklauso nuo to, kaip ji pasireiškia: ar būdingos įkyrios mintys (obsesijos) ir veiksmai (kompulsijos) kartu, ar tik vienas šių simptomų. Įkyrios mintys – tai vaizdiniai, potraukiai, idėjos, kurie nuolatos, reguliariai ir įkyriai kartodamiesi vis grįžta žmogaus sąmonėn prieš jo valią. Mintys dažniausiai yra nemalonaus turinio, paties ligonio suvokiamos kaip beprasmės, bet jos daro įtaką elgesiui.

Žmogus stengiasi šių minčių atsikratyti įvairiais ritualais, bet jie tik iš dalies padeda sumažinti nervinę įtampą. Sutrikimas dažniausiai pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje, protarpiais paūmėja ir nuslūgsta, o negydomas dažnai tampa lėtinis. Kompulsijos pasireiškia tam tikrais ritualais, pasikartojančiais veiksmais, kurie sutrikdo kasdienę veiklą, vargina. OKS gali pakeisti asmens valgymo, rengimosi įpročius, sutrikdyti tarpusavio santykius.

Žmogus nuolat plauna rankas, nes bijo užsikrėsti. Dėl to gali pradėti vengti viešų vietų, prisiliesti prie durų rankenų, paduoti ranką pasisveikinant. Toks žmogus patiria ir  didelę vidinę įtampą bei nerimą.

Jei žmogus ima vengti kitų, pasikeičia jo charakteris – tampa irzlesnis, nerimastingas, piktesnis, nepaaiškinamai pasikeičia buvę įpročiai, galima įtarti, kad tai – OKS simptomai.

– Pas mus vis dar priimta manyti, kad psichikos ligos yra  išsigalvojamos. Ar susiduriate su tuo savo praktikoje, juolab kalbant apie OKS?

– Žmonės nėra linkę OKS laikyti liga tol, kol ji nesikomplikuoja, nepradeda trikdyti socialinio, buitinio ir darbinio gyvenimo ritmo. Dažnai bandoma savaip paaiškinti elgsenos pokyčius, ieškoti informacijos internete, bet, nesugebant suvokti visumos, kurią gali įvertinti tik gydytojas psichiatras, tai neduoda jokios naudos, o procesas progresuoja vis labiau.

– Nuo ko priklauso, kokius veiksmus atlieka nerimo kankinamas OKS sergantis žmogus?

– Kai žmogus atranda veiksmą, kuris sumažina įkyrios minties sukeltą nerimą, pradeda formuotis strategija kompulsijų ar ritualinio elgesio forma. Taigi, slopstant nerimui, įkyrių minčių vengimo strategija tampa įkyraus, beikartojančio elgesio modeliu.

Nustatyta, kad 15–35 proc. ligonių, sirgusių OKS, turėjo bruožų, kai, pavyzdžiui, pernelyg rūpinamasi smulkmenomis, siekiama tobulumo, tačiau šie bruožai nėra sąlyga OKS atsirasti. Naujausia studija, tyrusi OKS ir OK, nustatė, kad 31 proc. ligonių turėjo abi diagnozes, be to, tai buvo jauni žmonės. Jiems dažniausiai pasireiškė ir obsesijos, ir kompulsijos. Tarpasmeninių santykių problemos didina nerimą ir inicijuoja ar pagilina simptomus. Psichosocialiniai veiksniai, sukeliantys stresą (nėštumas, vaiko gimimas ir pan.) taip pat gali pagreitinti OKS išsivystymą.

– OKS diagnozuota ir kai kurioms Holivudo žvaigždėms, mokslininkams, kūrėjams. Ar Lietuvoje, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, šis sutrikimas pasitaiko dažnai?

– Įvairiose Europos valstybėse sergančiųjų OKS skaičius beveik nesiskiria ir tai yra normalu. Statistikoje tai atsispindi tik tada, kai žmogus kreipiasi į gydytoją ir jam nustatomas atitinkamas sutrikimas. Jei Lietuvoje yra mažiau užregistruota sergančiųjų OKS, negalima daryti išvados, kad žmonių nevargina įkyrios mintys ir veiksmai. Paprasčiausiai žmonės tiesiog nežino, kad gali jaustis geriau ir nesikreipia į gydytoją psichiatrą. O juk kiekvienas iš mūsų turime teisę į sveikesnį gyvenimą. Gaila, kad nemažai ligonių pas gydytoją psichiatrą ateina tik tada, kai liga jau užleista. Noriu pabrėžti, kad šis sutrikimas nėra lengvai koreguojamas, kartais gydytis tenka gana ilgai.

– Ir vis dėlto kas sukelia OKS?

– Šiuo metu vyrauja net kelios pagrindinės OKS išsivystymo teorijos. Klinikiniai tyrimai liudija, kad sutrikimą gali išprovokuoti neurologinės ligos. Pastaruosius du dešimtmečius vyksta ypač intensyvūs tyrinėjimai neurobiologijos srityje, ieškant pakitimų smegenyse, galinčių sukelti OKS. Įvardyti, kas dažniausiai sukelia šį sutrikimą, gana sunku, nėra nustatyta viena aiški priežastis. Svarbų vaidmenį vaidina ir paveldimas polinkis.

– Ar įmanoma šį sutrikimą išgydyti? Kokie metodai taikomi?

– Įkyrių minčių ir veiksmų gydymas yra gana sudėtingas procesas, juolab uždelsta liga gali būti kelių psichikos sutrikimų derinys. Tuomet turi būti gydoma intensyviau ir ilgiau. Lengvesniais atvejais rekomenduojamas ambulatorinis gydymas, taikant kognityvinę elgesio terapiją. Taip pat taikoma hipnoterapija. Be abejonės, gana dažnai taikomas ir medikamentinis gydymas, sunkesniais atvejais – ligoninėje.

– Jei žmogus jaučia nerimą, jam lenda į galvą įkyrios mintys apie sunkias ligas, artimųjų netektis, pavojų gatvėse ir panašiai, ar jau reikia skubėti pas gydytoją?

– Paprasčiausias buitinis užmaršumas, kai grįžtame patikrinti, ar užrakinome automobilį, išjungėme dujinę viryklę, nėra OKS. Liga yra tai, kai simptomai intensyvūs ir pradeda trukdyti gyventi. Pavyzdžiui, žmogus vėluoja į darbą, nes įkyrus rankų plovimas užima daug laiko, nuolatinė įtampa neleidžia susikaupti darbinei veiklai. Taigi, jeigu išėjus iš namų kartais kyla klausimas, ar tikrai išjungėte lygintuvą, dar nėra OKS.

– Kaip turėtų elgtis artimieji pastebėję, kad jų šeimos nariui būdingi OKS simptomai?

– Geriausia, ką gali padaryti artimieji, tai neduoti tokių patarimų, kaip, pavyzdžiui, pasistenk susilaikyti, suimk save į rankas. Komentarai: "ar negali pabaigti viso to", "ar negali paskubėti", "kokias nesąmones tu čia išsigalvoji" ne padeda, o žeidžia. Jei ligonis niekur nesikreipia dėl šių problemų, galima jam pasakyti, kad suprantate, kaip jam sunku, žinote būdų, kaip padėti tvarkytis su įkyrumais.

Svarbiausia, ką gali padaryti artimieji, pastebėję pirmuosius OKS simptomus – kuo anksčiau paskatinti kreiptis pagalbos į specialistus. Gydymas kuo anksčiau turi būti patikėtas gydytojui psichiatrui, kurio pareiga – pacientą ištirti, nustatyti arba atmesti kitus psichikos sutrikimus, numatyti gydymo taktiką ir paskirti gydymą, kad pacientai kuo greičiau grįžtų į visavertį gyvenimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių