Apie pinigus – jau nuo mažens

  • Teksto dydis:

Specialistai pataria, kad apie pinigus su vaiku reikėtų pradėti kalbėti jam būnant maždaug 6–7 metų. Tačiau pinigų tema šeimoje neretai vis dar lieka nuošalyje. Dažnai suaugusieji patys neturi tinkamų finansinių žinių ir nemoka jų paprastai perteikti.

Lietuvos bankų asociacijos nariai, minėdami Europos pinigų savaitę, pasiteiravo vaikų, ką jiems smalsu sužinoti apie pinigus. Klausimus uždavė 13 metų Aleksandras, 7 metų Emilija, 8 metų Goda, 6 metų Kasparas. Atsakymus pateikė bankų specialistai.

Kaip padauginti pinigų taupyklėje?

"Kadangi vaikai dažniausiai per metus du kartus gauna didesnę pinigų sumą: iš Kalėdų Senelio ir gimtadienio svečių, svarbiausia susikaupti ir neišleisti jų jau kitą dieną. Jei pavyktų pinigus pasidėti į taupyklę, o vėliau, pasitarus su tėvais, nutarti, kiek iš jų bus išleista naujai lėlei ar ledinukams, o kiek liks ten augti iki dviračiui pakankamos sumos, galima pamatyti, kaip, vasarai atėjus, pinigų taupyklėje padaugės. Reikia tik kantrybės! Patarimas tėveliams: norint paskatinti vaikus dalį gaunamų pinigų atsidėti taupymui, galima įsteigti šeimos banką: tėvai susitaria su vaikais, kad taupomus pinigus jie laikys saugioje atskiroje taupyklėje ir jei vaikas pinigų neišleis, tarkim, per mėnesį tėvai prie sumos pridės 50 centų, 1 eurą ar pan. vadinamųjų palūkanų." (Jūratė Cvilikienė, "Swedbank" Finansų instituto vadovė)

Kodėl visiems taip reikalingi pinigai ir jų vis mažai?

"Visi turime svajonių, kurias norime įgyvendinti: gyventi gražiuose namuose, turėti daug žaislų, nukeliauti ten, kur dar niekada nebuvome, pramogauti su šeima ir draugais. Tam, kad galėtume visa tai sau leisti, ir reikalingi pinigai. Juos mama ir tėtis uždirba, nes eina į darbą, kur savo žiniomis prisideda prie kitų žmonių gerovės. Tiesa, kartais sakoma, kad pinigų niekuomet neužtenka. Taip dažniausiai nutinka todėl, kad esame išradingi ir sugalvojame, kur galėtume juos išleisti." (Rokas Grajauskas, "Danske Bank" vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas)

Jei mama man duos tūkstantį, ar po šimto metų galėsiu turėti milijoną?

"Tapti milijonieriais svajoja ne tik vaikai, bet ir daugelis suaugusiųjų. Dažnai pinigų vertę suprantame tik užaugę ir pradėję savarankiškai gyventi, tačiau tai pajusti derėtų gerokai anksčiau – dar vaikystėje. Tuomet, pradėjus reguliariai taupyti net ir mažesnėmis sumomis, uždirbti milijoną galima ir greičiau nei po šimto metų. Pavyzdžiui, jeigu kiekvieną mėnesį žmogus uždirbs po 1 000 eurų, neatskaičiavus mokesčių, ir visą šią sumą atidės taupymui, jam prireiks beveik 84 metų tam, kad sukauptų milijoną eurų. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad per ilgą taupymo laikotarpį pinigų vertė pasikeičia: ką šiandien galėtume įsigyti už milijoną, po šimto metų už tą patį pirkinį gali tekti sumokėti beveik 20 milijonų. Todėl vaikai, nusprendę sumaniai taupyti, turėtų pagalvoti ne tik apie sumą, kurią nori uždirbti, bet ir užsibrėžti tikslą nuosekliai laikytis finansinės drausmės." (Rūta Ežerskienė, SEB banko Klientų segmentų vadybos ir inovacijų skyriaus vadovė)

Kaip pardavėjas pamato, kad pirkėjas turi pinigų kortelėje?

"Įstačius (ar palietus) kortelę į specialų elektroninį kortelių skaitytuvą, šis perduoda informaciją, kiek pinigų reikia sumokėti kortelę aptarnaujančiam bankui. Taip atliekamas patikrinimas, ar tiek pinigų, kiek nori sumokėti pirkėjas, kortelėje tikrai yra. Jeigu taip, leidžiama sumokėti. Pardavėjas neturi jokių galimybių pamatyti, kiek pinigų yra pirkėjo sąskaitoje. Jis gali tik gauti pranešimą iš aptarnaujančio banko, kad likutis nepakankamas. Tokiu atveju pirkėjas negalės atsiskaityti. Visas šis procesas vyksta elektroniniu būdu, žaibišku greičiu." (Stasys Kropas, LBA prezidentas)

Ar pinigai tokie maži, kad jie telpa į tą kortelę?

"Pinigai gali būti įvairūs – dideli popieriniai banknotai, smulkios metalinės monetos. Banko kortelėje – negrynieji pinigai, jie nematomi, jų negalima pačiupinėti. Tačiau tai tokie patys pinigai, kaip ir visi kiti! Vienintelis skirtumas, kad vadinamaisiais nematomais pinigais galime atsiskaityti naudodami kortelę ar per elektroninį banką. Banko kortelė naudojama vis dažniau, nes ji yra nedidelė, ją patogu atsiskaityti, išsiimti pinigų. Į kortelę galima pinigus pervesti iš kitos kortelės. Pametus kortelę, ją nesunku užblokuoti – ir jūsų pinigai bus saugūs." (Rimvydas Mockus, Šiaulių banko Vilniaus regiono vadovas)

Kas yra elektroninė bankininkystė?

"Elektroninė bankininkystė yra bankas internete – kompiuteryje ar telefone. Naudojantis elektronine bankininkyste nereikia eiti į banką – internetu bankas pas klientą ateina į namus ar net į kišenę, kur yra išmanusis telefonas. Jei elektroninę bankininkystę Lietuvoje palygintume su žmogumi, tai būtų septyniolikos metų jaunuolis, gerai besimokantis 11-os ar jau net 12 klasės mokinys, nes didžioji dalis bankų Lietuvoje elektroninę bankininkystę pradėjo siūlyti 2000 m." (Rita Simanavičiūtė, "Citadele" banko departamento direktorė)

Kur yra saugomi mūsų buvę litai?

"Popierinių pinigų gyvavimo laikotarpis gana trumpas. Banknotai natūraliai dyla keliaudami iš rankų į rankas lamdomi. Vidutiniškai apyvartoje jie išbūna tik iki dvejų metų. Lietuvos bankas, planuodamas įvesti eurą, įvertino tą aplinkybę ir nebeužsakydamas naujų banknotų gamybos, smarkiai sumažino atsargose laikomų pinigų kiekį. Banknotai, išimant juos iš apyvartos, buvo sunaikinti – sukarpyti ir susmulkinti.  Monetos taip pat dėvisi: deformuojasi, keičiasi natūrali metalo spalva. Dauguma jų išvis nesugrįžta į centrinio banko saugyklas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje cirkuliacijoje dar liko 492 mln. litų vertės pinigų. Tarp jų – 11 mln. banknotų ir 849 mln. monetų. Dalis jų pradingę ir sunykę fiziškai, kita dalis liko muziejuose, numizmatų kolekcijose ir pas gyventojus atminimui. Lietuvos bankas prieš euro įvedimą buvo sudaręs gyventojams galimybę įsigyti cirkuliacijoje nebuvusių litų banknotų. Kai kas pasinaudojo tokia galimybe. Tuos litų banknotus norint galima parduoti arba iškeisti Lietuvos banko kasose į eurus." (S.Kropas, LBA prezidentas)


Šiame straipsnyje: vaikaipinigai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai nėštumas reiškia didelę nelaimę: iš krizės išsikapanoti padeda specialus centras
    Kai nėštumas reiškia didelę nelaimę: iš krizės išsikapanoti padeda specialus centras

    Krizę išgyvenančioms netikėtai pastojusioms moterims padėti pasiryžęs prieš ketverius metus įsteigtas Krizinio nėštumo centras. ...

  • Tyrimas: daugiau nei pusė paauglių jaučia nerimą mokykloje
    Tyrimas: daugiau nei pusė paauglių jaučia nerimą mokykloje

    Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje a...

  • Kai tėvai skiriasi: vaiko pasaulio žemės drebėjimas
    Kai tėvai skiriasi: vaiko pasaulio žemės drebėjimas

    "Vaikui tėvų skyrybos yra viena didžiausių netekčių", – teigia šeimų konsultantė ir šeimos mediatorė Živilė Baronienė, dirbanti Šeimos santykių institute. Ji sako, kad šį sudėtingą etapą vaikams i&sc...

  • Santykių problemos? Daugiau laiko skirkite miegui
    Santykių problemos? Daugiau laiko skirkite miegui

    Viskas prasidėjo nuo paprasčiausio pokalbio apie vaiko gimtadienio šventę, tačiau netrukus sutuoktiniai kaip reikiant susipyko. Ji apkaltino jį per mažai dėmesio skiriant šeimai, o jis sakė, kad ji rėkia. Apie tai, kaip šeimos nar...

  • Nedarykite nieko, kas nėra gerai jūsų širdžiai ir kūnui
    Nedarykite nieko, kas nėra gerai jūsų širdžiai ir kūnui

    "Moterims, kad jos būtų laimingos, labai svarbu save pažinti ir atsiskleisti. Mat pačios patraukliausios moterys yra tos, kurios ne tik dailiai atrodo, bet ir pažįsta save, jaučia savo kūną", – teigia Europoje sąmoningų santykių mok...

  • Stresas gali susargdinti mažuosius
    Stresas gali susargdinti mažuosius

    Ar teisinga nuomonė, kad vaikas kartais daug serga todėl, jog patiria įtampą ir stresą? Juk teiginys, kad visos ligos – nuo nervų, tinka ir mūsų mažiesiems. Meno terapeutė, psichologė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė pritaria tokiam po...

  • Kaip atpažinti savižudybės grėsmę?
    Kaip atpažinti savižudybės grėsmę?

    Norint laiku pastebėti savižudybės grėsmę, būtina atkreipti dėmesį į tris dalykus: kokia yra žmogaus nuotaika, kalba ir elgesys. Taip sako gydytojas Alvydas Unikauskas. ...

  • Psichologė apie rugsėjo pradžios stresą: nereikia jo atsikratyti
    Psichologė apie rugsėjo pradžios stresą: nereikia jo atsikratyti

    Kiekvienas naujas žingsnis mąstančiam ir jaučiančiam žmogui kelia nerimą, tačiau jo atsikratyti nereikia, LRT RADIJUI sako psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė. Anot jos, nerimas yra naudingas, nes priverčia į viską žiūrėti atidžiau, be...

  • Mokslo metų pradžia – šventė ne visiems
    Mokslo metų pradžia – šventė ne visiems

    Mokslo metų pradžia – šventė, tačiau anaiptol ne visiems. Dalis vaikų nenori eiti į mokyklą, nes baiminasi, kas jų laukia. Namų darbai tėvams – savo atžalas įtikinti, kad mažųjų nuogąstavimai nepagrįsti. ...

    3
  • Z kartos testas: kokia tėvų įtaka vaiko mokslams?
    Z kartos testas: kokia tėvų įtaka vaiko mokslams?

    Artėjant rugsėjui vaikų tėvai dažniausiai tikisi, kad šie mokslo metai bus sėkmingi, galbūt dar geresni nei praėjusieji, tačiau ne visuomet pamąsto apie savo pačių įtaką vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams. ...

Daugiau straipsnių