- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar visur visada suspėjate laiku? O gal nesate labai punktualus? Tai – labai vertinamas žmonių bruožas, tačiau tik nedaugeliui pavyksta niekur nevėluoti. Kodėl taip yra? Kokias laiko planavimo klaidas darome? Štai ką pataria laiko planavimo ekspertas žmonėms, kurie visada vėluoja.
Jei patys tokie nesate, tikrai turite tokių draugų, kurie visada visur vėluoja. Mokykloje į klasę jie visada įžengdavo po skambučio, į susitikimus vėluoja bent 15 minučių, o pražiopsotų traukinių ar net skrydžių jie jau nebeskaičiuoja. Jiems nepatinka matyti nusivylusių žmonių veidus ar patekti į bėdą dėl vėlavimo į darbą, tačiau jie nieko negali padaryti ir vis tiek vėluoja. Kai kurie netgi spėlioja, kad tai – įgimta kai kurių žmonių problema, tačiau iš tikrųjų viską gali ištaisyti geras laiko planavimas.
Laiko planavimo ekspertė Laura Vanderkam dažnai patarinėja verslininkams ir jauniems darbuotojams, kuriems labai sunku nevėluoti. Ji yra įsitikinusi, kad punktualus gali būti kiekvienas, jei tik atpažins savo klaidas ir bus pasiryžęs jas ištaisyti. Štai pagrindinės 4 laiko planavimo klaidos, kurias L. Vanderkam išskiria.
1. Jūs nežinote, kiek užtrunka pasiruošimas
Visada galvokite apie savo vėlavimo pasekmes <...>. Darbe paaukštinimą gaus už jus greitesnis, draugai kitą kartą jūsų nebekvies, o ir mokslo draugai apie jus rimtai negalvos.
Greitai atsakykite, kiek laiko užtrunka jūsų kasdienė rytmetinė rutina? Atsakykite tiksliai – 25, 30, 37 minutes? Daugelis žmonių atsakymą suras, tačiau vargu, ar dabartinis jų spėjimas bus susijęs su realybe.
Jei kartą jums pavyko susikaupti ir iš namų išeiti 20 minučių po atsikėlimo iš lovos, tikėtina, kad kitą kartą šį laiką jau laikysite standartu. Jei esate linkę vėluoti, kiekviena laisvo laiko minutė jums virsta 10 minučių atsipalaidavimu.
Kaip tai ištaisyti? Žinokite, kiek iš tikrųjų užtrunkate pasiruošdami išeiti: kiek laiko pusryčiaujate, kai valgote kiaušinienę, o kiek, kai sausus pusryčius, kiek laiko užtrunkate duše, kiek laiko reikia, kad persirengtumėte, jei pastebėsite, kad lauke lyja? Laiką planuoti kur kas lengviau, jei žinote, kiek jo jums iš tikrųjų reikia. Ir savo rekordų nelaikykite standartu – tai veikiau atsitiktinumas.
2. Jūs per daug optimistiški
Aišku, optimizmas gyvenime yra gerai, bet tik ne planuojant darbo dieną. Dažnai prisiimame per daug darbų manydami, kad viską tikrai suspėsime ir save nuteikinėjame, kad su gera nuotaika ir pozityviu požiūriu viskas įmanoma. Tačiau tokie pažadai sau išsipildo retai. Jūs esate toks produktyvus, koks esate, ir tai turite vertinti realistiškai. Jei įprastai kokiai užduočiai skiriate 2 valandas, nemanykite, kad galite ją atlikti per vieną.
Kaip tai ištaisyti? Būkite šiek tiek pesimistiškesni. Tikriausiai skamba kaip žiaurus patarimas, tačiau visada geriau būti pasiruošusiam viskam, kas blogiausio gali įvykti. Galbūt kelyje bus dideli kamščiai, galbūt prieš važiuojant į darbą teks kažkur užsukti, o gal dar kas nors nutiks. Pastebėjote, kad kai kurie žmonės niekada nevėluoja? Tai būtent todėl, kad jie yra pasiruošę ir nenumatytai gaišačiai.
3. Neužbaigiate darbo laiku
Ar būna taip, kad į vieną susitikimą vėluojate todėl, kad laiku neužbaigėte kito? Taip nutinka daugeliui labai užimtų žmonių, nes tiesiog pakilti ir išeiti yra labai nemalonu. Tačiau, jei norite nevėluoti, turite žinoti, kada reikia užbaigti vieną darbą ir imtis kito.
Kaip tai ištaisyti? Nustokite pataikauti kitiems. Nesvarbu, kad pašnekovui tai nepatiks – jei turite kitų planų, jums reikia išeiti laiku. Padeda ir laikmačio nustatymas.
4. Negalvojate apie pasekmes
Dažnai žmonės vėluoja manydami, kad 5 minutės šen ar ten nieko nepakeis, ypač kalbant apie susitikimus. Tačiau vėluodami tik parodote, kad jums jūsų laikas yra svarbesnis už tų žmonių, kurie atėjo laiku. Taip stipriai kenkiate savo įvaizdžiui, o kai kuriais atvejais ir prarandate nemažai pinigų.
Būna atvejų, kuomet kita pusė negali prie jūsų prisitaikyti – skrydžiai, gydytojo priėmimas ir pan. Jei pavėluosite, žinote, kad prarasite dar daugiau pinigų ir laiko. Taip reikėtų galvoti apie kiekvieną susitikimą, kiekvieną darbo dieną ar net pasimatymą su draugais.
Kaip tai ištaisyti? Turite išsiugdyti empatijos jausmą. Kaip jaustumėtės, jei jums tektų laukti žmogaus, kuris ir inicijavo susitikimą? Visada galvokite apie savo vėlavimo pasekmes ir prisiminkite, kad jos gali būti net ir labai neigiamos, net jei to iš karto ir nepastebėsite. Darbe paaukštinimą gaus už jus greitesnis, draugai kitą kartą jūsų nebekvies, o ir mokslo draugai apie jus rimtai negalvos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...