Seksas: geriau kalbėti, meluoti ar nutylėti?

Kam bepasakotume apie savo seksualinį gyvenimą – draugams, partneriui ar sociologui – meluojame, išsisukinėjame arba pasakojame per daug. Taip bandome apsaugoti save, tačiau rizikuojame sugadinti santykius su partneriu. „Psychologies.ru“ ekspertai įsitikinę: turime teisę tylėti.

Žodžiai, kuriuos sunku ištarti

Kad ir kokia gausi informacija apie seksą pasiekia šių laikų žmogų, jam vis tiek sunku kalbėti apie savo orgazmus, frigidiškumą ar seksualines fantazijas. Tiesa, to priežastys šiek tiek pasikeitusios. Anksčiau tylėjimas leisdavo prisitaikyti prie visuotinai priimtų elgesio normų – kalbėti garsiai apie seksualinį gyvenimą buvo nepadoru.

Šių dienų žmogų melas saugo nuo laisvės pertekliaus. Jis leidžia atsiriboti nuo privalomo atvirumo ir savęs apnuoginimo.

Niekas nenori veidrodyje ar mylimojo (-osios) akyse pamatyti silpno žmogaus stipriųjų pasaulyje. Juo labiau pasakoti draugams apie nesėkmes, abejones ir trūkumus. Jų draugijoje labiau ieškome galimybės atsipūsti nuo kasdienių rūpesčių, negu norime prisipažinti: „Šiandien nieko neišėjo. Ir tai jau ne pirmą kartą“ arba „Jis man jau trejus metus atgrasus“, arba „Jis manęs jau seniai nejaudina, nieko nejaučiu, net kai įsiskverbia...“

Sutikite – daug mieliau pasakojame apie pergales (tegul ir išgalvotas) arba apsimetame kuklučiais – priklausomai nuo to, ko iš mūsų laukiama, koks mūsų įvaizdis sulauks didesnio pritarimo.

Pasak ekspertų, paslėpti itin intymius seksualinio gyvenimo momentus – toks yra socialinis melo vaidmuo. Būtent todėl stiprų geismą visuomet lydi noras sužinoti kito paslaptis. Nežinomybė kaip niekas kitas jaudrina kūnus. Tačiau bėgant laikui vis geriau pažįstame žmogų, kuris šalia, o ir patys jam tampame atvira knyga. Todėl vis labiau norime išsaugoti slaptas savasties kerteles.

„Išsakytas jausmas praranda magiją. Porą stipriau suriša instinktyvus artumas, kurio dėka mylimieji jaučia vienas kitą ir be žodžių. Žinoma, stebinti naujomis fantazijomis nelengva, ypač kai pora kartu jau ne vienerius metus. Būti atviriems ir viską išpasakoti gal ir lengviau, tačiau tuomet tie išsakyti žodžiai tampa įsipareigojimais ir mes nustojame tobulėti“, – įsitikinęs du kartus nesėkmingai vedęs 40-ies metų Andrejus.

„Aš turiu pacientų, kurie prisipažįsta, kad jiems nesinori partneriui pasakoti apie tai, kokį malonumą jiems suteikia masturbacija, – pasakoja seksologas Alain Héril. – Vieni jie gali pajusti stulbinamus orgazmus tačiau su partneriu malonumo nepatiria.“

Žodžiai, kuriuos sunku girdėti

Seksualumas – pamatas, ant kurio formuojasi poros santykiai, tačiau kartu tai ir kiekvieno asmeninė teritorija.

Būdamas poros dalimi žmogus gali užsinorėti atsiriboti nuo partnerio masturbacijos, neištikimybės ar susilaikymo pagalba. Toks atsiribojimas kalba apie ketinimus geriau pažinti savo seksualumo ribas. Tai identiškumo paieškos.

„Santykių pradžioje kiekvienas stengiasi pažinti partnerio seksualumą ir tai jaudina, – aiškina Alain Héril. – Tačiau po kurio laiko žmogus pradeda domėtis savimi ir tuomet partneris gali trukdyti.“ Tačiau atvirai apie tai prisipažindami, rizikuojame jį įžeisti. „Seksualiniame gyvenime žmonės dažnai viską supranta ne taip“, – tęsia seksologas.

„Kartą pasakiau vyrui, kad nebejaučiu malonumo užsiimdama seksu, tačiau jis suprato, kad manęs daugiau seksualiai nebejaudina. Mano prisipažinimą jis visiškai ne taip suprato“, – pasakoja Anna.

Tačiau ne tik žodžiai, bet ir tylėjimas gali būti suvokiamas klaidingai. Su tuo prisipažįsta susidūrusi 41-erių Elena: „Vyras galvojo, kad aš nedrįstu prisipažinti, ko noriu. Mano tylėjimą jis suprato kaip tam tikrus mano tabu, o šie kaitino jam kraują. Vyras stengėsi išbandyti įvairias pozas, sekso žaislus. Galų gale turėjau reikalauti net to, ko nenorėjau. Tik taip galėjau sustabdyti jo sekso eksperimentus.“

Priverstinis melas... kartais jis tampa mažesniu blogiu. Tačiau jeigu meluosime per dažnai, pasirodys, kad pirmiausia meluojame patys sau – bandydami žodžių arba nutylėjimų pagalba sukurti santykius, gerokai nutolusius nuo tų, kurie yra realybėje.

„Aš žinau žmonių, kurie mylėdami įtikinamai meluodavo partneriams, kad juos tenkina seksas, – pasakoja seksologas Damien Mascret. – Tačiau klysta tie, kurie galvoja, kad melas gali išlaikyti santykius. Nes poros gyvenimas – nuolatinis vienas prie kito prisitaikymo procesas. Melas gali priversti žmogų adaptuotis prie to, ko iš tiesų realybėje nėra. To rezultatas – nutrūkę santykiai.

Aš tyrinėjus stabilias poras. Vienintelis jų panašumas tas, kad partneriai nebando brautis į vienas kito intymią teritoriją. Jie išlaikė seksualinį domėjimąsi vienas kitu, nes išmoko subtiliai taikyti „tiesos ir melo“ principą. Jis ir suteikia intymiam gyvenimui reikalingos įtampos, todėl seksas tokiose porose – puiki meilės išraiška.“