Ligų priežastis lemia ir charakteris

Žmones skirstyti pagal charakterių tipus kai kam atrodo tik paika laisvalaikio pramoga. Tačiau tyrimai rodo, kad charakterio bruožai kur kas svarbesni, nei lig šiol manyta, jie lemia žmogaus sveikatą.

Charakterio savybės artimai susijusios su įvairiais sveikatos sutrikimais - nuo skrandžio opų ir virusinių infekcijų iki Parkinsono ligos. Vis dažniau pripažįstama, kad formuojantis charakteriui daug įtakos turi ankstyvoji gyvenimo patirtis ir paveldimumas.

Impulsyvieji

Manoma, kad impulsyviems žmonėms labiau gresia įvairūs nelaimingi atsitikimai ir traumos, tačiau didžiausia ir dažniausia jų sveikatos bėda yra skrandžio opos. Suomijos profesinės sveikatos instituto mokslininkai, ištyrę daugiau kaip 4 tūkst. asmenų, nustatė, kad tarp impulsyvumu išsiskiriančių žmonių skrandžio opa pasitaikydavo 2,4 karto dažniau. Tokio žmogaus organizmo reakcija į įtampą - gausiau gaminama skandžio rūgšties, kuri lemia opų atsiradimą. Taip pat nustatyta, kad impulsyvūs asmenys labiau linkę persivalgyti.

Linksmuoliai

Labiausiai stebina faktas, kad linksmo būdo žmonės miršta anksti. Kalifornijos (JAV) universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonės, kuriuos vaikystėje tėvai ir mokytojai laikė linksmo būdo ir sąmojingais, mirė anksčiau nei tokiais nelaikyti bendraamžiai ir bendramoksliai.

Viena iš teorijų teigia, kad linksmi žmonės nepakankamai įvertina gyvenimo pavojus ir ne taip gerai susidoroja su aplinkybėmis, kai viskas klostosi kitaip, nei jie tikisi.

Baikštuoliai

Nerimastingi žmonės tris kartus dažniau gydomi nuo per didelio kraujospūdžio. Mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad dėl to kalti streso hormonai.

Moterys, kurių baimė jau perauga į fobiją (pavyzdžiui, aukščio), labiau rizikuoja susirgti širdies ligomis, kad joms bus didelis kraujospūdis ir didelis cholesterolio kiekis. Nors elgsenos skirtumai, pavyzdžiui, kad nerimą jaučiantys žmonės dažniau rūko, šiek tiek paaiškina priežastis, tačiau visos tiesos neatskleidžia.

Agresyvieji

Labiau priešiški aplinkiniams žmonės turi daugiau sveikatos sutrikimų ir dažniau kenčia nuo įvairių kūno vietų lėtinių uždegiminių procesų, o šie susiję su daugeliu ligų, ypač širdies (mat esant uždegimams ant arterijų sienelių nusėda kraujo riebalų plokštelės).

Taip gali būti dėl to, kad tokių žmonių organizmuose daugiau imuninės sistemos baltymo, susijusio su uždegimais. Pasak kitos teorijos, priešiškų žmonių tiek psichika, tiek fiziologija daug greičiau ir stipriau reaguoja į įtampą - didėja kraujospūdis, tankiau plaka širdis, o dėl to savo ruožtu greičiau susidėvi širdies ir kraujagyslių sistema.

Pikti žmonės lėčiau ir sveiksta. Mokslininkai nesmarkiai nubrozdino sveikų žmonių rankas: per tą patį laiką užgijo 70 proc. nepiktų žmonių žaizdelės, piktų - tik 30 proc.

Agresyvieji dažniau kenčia nuo depresijos.

Drovuoliai

Socialiai uždarus žmonės labiau puola virusinės infekcijos - tokią išvadą padarė Kalifornijos (JAV) universiteto tyrėjai.

Tyrimai su gyvūnais taip pat patvirtino, kad bendruomeniškesnių individų limfmazgiai aktyviau dirba ir geriau saugo organizmą nei atsiskyrėlių. Limfmazgiai yra imuninės organizmo sistemos dalis ir padeda naikinti įsibrovėlius, pavyzdžiui, gripo virusus ar ūmių bakterinių infekcijų sukėlėjus.

Optimistai

Žmonės, kurie visada ieško šviesiosios gyvenimo pusės, vidutiniškai gyvena 7,5 metų ilgiau, nei tie, kurie į gyvenimą žvelgia niūriau.

Nyderlanduose esančio Vageningeno universiteto mokslininkai, ištyrę tūkstantį žmonių, priduria, kad optimistų ankstyvos mirties nuo bet kokios ligos rizika 55 proc. mažesnė.

Viena teorija teigia, kad optimizmas didina norą gyventi ir gyvybingumą, pasak kitos, viską lemia tokių žmonių visuomeniškumas, dėl kurio sumažėja streso hormono kortizolio koncentracija.

Optimizmas stiprina imuninę sistemą ir saugo nuo psichologinio streso. Atlikus stebėjimą patvirtinta, kad optimistai rečiau būna neįgalūs, juos rečiau kamuoja lėtiniai skausmai.

Tyleniai

Uždarieji patiria didelius emocinius krūvius, tačiau sąmoningai slopina jausmus, užspaudžia juos savyje. Rezultatas - kur kas didesnė rizika susirgti vėžiu ar širdies ligomis.

Mokslininkų nuomone, šių žmonių organizmas ne taip gerai reguliuoja streso hormonus - taigi širdis plaka tankiau, kraujo spaudimas kyla, o kraujagyslės įsitempia. Visa tai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai. Be to, jų imuninė sistema aktyvesnė, taigi ir uždegimai kyla dažniau, o jie savo ruožtu pažeidžia kraujagysles.

Sąžiningieji

Kalifornijos universitete darytas tyrimas šį charakterio bruožą sieja su ilgu gyvenimu. Prie ilgaamžiškumo prisideda ir geras kraujospūdis bei cholesterolio lygis, kuris dažniausiai  būdingas tokiems žmones.

Manoma, kad sąžiningi žmonės vengia rizikos, jie labiau linkę perimti ir išlaikyti sveikus įpročius.

Neurotikai

Nors neurotikams ir taip gyventi nelengva, toks charakteris dar siejamas su astma, galvos skausmais, skrandžio opomis ir širdies ligomis.

Mokslininkai teigia, kad į nepalankias situacijas patekę neurotikai neretai vadovaujasi ne tokiomis efektyviomis strategijomis - linkę kaltinti save, atstumia pagalbą, jos neieško.

Tokie žmonės nuolat patiria didesnį stresą, dėl to prasčiau veikia jų imuninė sistema, todėl jie neatsparesni ligoms. Yra teorijų, teigiančių, kad neurotikai labiau linkę į depresiją, o ši irgi silpnina imuninę sistemą.

Pesimistai

Tie, kurie visad laukia to, kas blogiausia, kalbant apie jų pačių sveikatą, netrukus įsitikins, kad išties buvo teisūs. Palyginus su optimistais ankstyvų mirčių tarp jų pasitaiko 19 proc. dažniau.

Pasak Amerikos mokslininkų, dideli pesimistai ir nuolat dėl ko nors nerimaujantys po kelių dešimtmečių kur kas labiau rizikuoja susirgti Parkinsono liga. Kol kas šis ryšys vis dar neįmintas - dar neaišku, ar nerimas ir pesimizmas yra Parkinsono ligos rizikos veiksniai, o gal šios savybės susijusios su Parkinsono liga dėl tų pačių genetinių rizikos veiksnių.


Šiame straipsnyje: charakteris

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių