Lietuvos vyrų ir moterų vidutinė gyvenimo trukmė labiausiai skiriasi ES

Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES) ir siekia 11,3 metų.

Lietuvoje moterys gyvena 11,3 metų ilgiau nei vyrai. Tai didžiausias skirtumas ES. 2008 metais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,6, vyrų - 66,3 metų. Tuo metu ES moterys vidutiniškai gyvena 82, vyrai - 75,8 metų (2006 metų duomenimis).

Mažiausias moterų ir vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas buvo Švedijoje (4,1 metų), Jungtinėje Karalystėje ir Kipre (po 4,4 metų).

Skiriasi ir moterų ir vyrų amžiaus struktūra: 2009 metų pradžioje Lietuvoje 100 jaunų (iki 30 metų amžiaus) vyrų teko 96 moterys. Ypač skyrėsi pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) moterų ir vyrų skaičius, 100 vyrų teko 180 moterų.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1781 tūkst. moterų ir 1548 tūkst. vyrų - moterų buvo 233 tūkst. daugiau nei vyrų. Moterys sudarė 54 proc. visų gyventojų. Per pastaruosius dešimt metų moterų sumažėjo 4,1, vyrų - 5,1 procento.

Pernai metų pradžioje ES narėse gyveno 255,5 mln. moterų, arba 12 mln. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 52 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 105 moterys. Iš ES valstybių daugiausia moterų 100 vyrų teko Estijoje ir Latvijoje - po 117, Lietuvoje - 115, Švedijoje gyventojų sudėtis pagal lytį beveik vienoda.

Aukštojo mokslo siekia daugiau moterų negu vyrų. 2009-2010 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose moterys sudarė 59 proc. visų studentų. Didžiausią studijuojančiųjų dalį (75 proc.) moterys sudaro Kauno medicinos universitete ir Lietuvos veterinarijos akademijoje. Populiariausios studijų sritys tarp moterų tebėra socialinės paslaugos - 90 proc. jas studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, sveikatos priežiūrą - 80, žurnalistiką - 79, pedagogiką ir humanitarinius mokslus - 76, socialinius mokslus - 72 procentus.

Tačiau moterys renkasi ir vadinamąsias „vyriškas“ specialybes. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje tarp 378 kariūnų - 25 moterys (7 proc. visų studentų), studijuojančios orlaivių pilotavimą, skrydžių valdymą, tarptautinius santykius ir personalo vadybą. Mykolo Romerio universitete studijuoja 88 būsimos policijos pareigūnės (43 proc. studentų).

2009 metais aukštąjį išsilavinimą įgijo 22 tūkst. moterų, arba 65 proc. visų absolventų. Moterys sudarė 68 proc. baigusiųjų antrąją studijų pakopą ir įgijusiųjų magistro kvalifikacinius laipsnius. Praėjusiais metais daktaro mokslo laipsnį įgijo 338 asmenys, iš jų 208 moterys (62 procentai).

Užpernai moterų, turinčių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą, buvo 2,7 tūkst. (44 proc.), vyrų - 3,4 tūkst. (56 proc.). Moterys sudarė 19 proc. turinčiųjų habilituoto daktaro laipsnį, 15 proc. - profesoriaus vardą.

Moterų užimtumas didesnis negu vyrų. Išankstiniais Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 metais moterų užimtumo lygis (15-64 metų amžiaus užimtų asmenų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykis) buvo 60,7, vyrų - 59,5 procento, 2008 metais - atitinkamai 61,8 ir 67,1 procento.

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, trečiąjį 2009 metų ketvirtį moterys sudarė 39,2 procento visų teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų. Tai vienas aukščiausių rodiklių ES.

Moterų nedarbo lygis didėja lėčiau nei vyrų. Išankstiniais gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 metais darbo neturėjo 85,3 tūkst. moterų ir 139,8 tūkst. vyrų. Vyrų nedarbo lygis pernai buvo 17 procentų ir per metus išaugo 2,8 karto, o moterų - 10,4 procento ir per metus išaugo 1,9 karto.

Daugėja moterų verslininkių. 2009 metais Statistikos departamento smulkaus ir vidutinio verslo tyrimo rezultatai parodė, kad moterys sudarė 28,7 procento visų verslu užsiimančių asmenų, tai 0,7 procentinio punkto daugiau negu 2008 metais.

Pagrindinėmis moterų verslo sritimis išlieka žmonių sveikatos priežiūra (60,9 proc. visų šia veikla užsiimančių verslininkų) ir socialinio darbo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (58,3 proc.). Paskutiniaisiais metais pastebimas moterų verslininkių dalies didėjimas tokiuose, anksčiau „vyriškais“ laikytuose, versluose, kaip statyba ir transportas. Šiose verslo srityse moterų dalis pernai atitinkamai padidėjo 2,8 ir 11,8 procentinio punkto ir sudarė 15,1 ir 24,7 procento.

Mažėja atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio. 2008 m. moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse buvo penktadaliu (20,5 proc.) mažesnis negu vyrų (2007 metais - 24,4 proc.). Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė 11,46, vyrų - 14,41 lito.

Europos Sąjungoje didesnis negu Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse buvo Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Moterys eina svarbiausias valstybės valdžios pareigas. Pernai Lietuvoje išrinkta pirmoji prezidentė, Seimo pirmininkė - taip pat moteris.

Penkioliktoje Vyriausybėje yra dvi moterys ministrės, pernai į Europos Parlamentą išrinktos 3 moterys ir 9 vyrai. 2008 metais į Seimą išrinktos 26 moterys ir 115 vyrų. Seimo Audito komiteto pirmininkės pareigas eina moteris. Dviejų iš dešimties Seimo komisijų pirmininkės yra moterys.


Šiame straipsnyje: gyvenimo trukmė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių