Gyvūnų ir žmonių susirgimai Q karštine Europoje kelia nerimą

Žmonių susirgimų Q karštine atvejų 2008 - 2009 metais Europoje padaugėjo 158 procentų. Toks protrūkis buvo aptartas vasario pabaigoje Olandijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Q karštinė – tai bendras žmonių ir gyvūnų susirgimas“.

„Olandijos visuomenė labai susirūpinusi Q karštinės plitimu šalyje, todėl ši Europos valstybė inicijavo tarptautinę konferenciją. Q karštinė - itin užkrečiama zoonozinė liga. Paprastai žmonės ja užsikrečia nuo gyvūnų, kol kas neužregistruoti atvejai, kad žmogus būtų užsikrėtęs nuo žmogaus. Olandijoje susirgo žmonės, gyvenantys 5 km atstumu nuo avių ar ožkų fermų. Šios ligos protrūkiai prasidėjo 2007 metais ir ypač suintensyvėjo 2008 - 2009 m. Per tą laiką susirgo apie 4,5 tūkstančio žmonių. Susirgimai šia liga registruojami Prancūzijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Australijoje ir kt. Lietuvoje susirgimų šia liga neužregistruota, tuo tarpu Olandijoje jau šiais metais susirgo 136 žmonės, iš jų 11 atvejų baigėsi mirtimi“, - komentavo konferencijoje dalyvavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.

Pasak Z.Stanevičiaus, Europos Sąjungoje (ES) direktyvose nėra teisinių dokumentų, kaip kontroliuoti Q karštinę. Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) taip pat nėra numačiusi tarptautinių reikalavimų dėl prekybos ribojimo iš šalių, kuriose nustatyti šios ligos židiniai. Europinėje teisėje yra aprašyta tik pati Q karštinė ir yra įpareigojimas dėl ankstyvo pranešimo apie ligos protrūkius. Todėl Europos Komisija pateikė prašymą Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) pateikti mokslinę nuomonę šios ligos klinikos, epidemiologijos, vakcinavimo ir kitais klausimais.  

Direktoriaus pavaduotojo teigimu, Europos Komisija suformulavo užduotis Europos ligų kontrolės centrui parengti studijas apie Q karštinės išplitimo riziką, įtaką lėtinėms ligoms, galimą riziką nėščioms moterims. Konferencijos dalyviai pritarė, kad reikalingi platesni tyrinėjimai, nes Q karštinės sukėlėjai gali plisti oru, ilgai išsilaikyti aplinkoje, kas didina paplitimo tarp valstybių riziką.

Konferencijoje dalyvavo per 200 atsakingų institucijų specialistų iš 30 valstybių. Konferencijos dalyviai akcentavo glaudaus bendradarbiavimo tarp veterinarijos ir visuomenės sveikatos tarnybų svarbą bei kovos prieš Q karštinę priemonių veiksmingumą. Taikomos kovos priemonės - ožkų, avių ir galvijų fermų higiena, gydymas ir specifinė profilaktika - gyvūnų vakcinacija. Gyvūnų vakcinacija yra viena svarbiausių sudėtinių kovos priemonių stengiantis įveikti šią ligą. Žmonėms, kurie gali apsikrėsti darbo vietose, taip pat skiriamos veiksmingos vakcinos. Šioje srityje labiausiai pažengusi Australija, ji jau 20 metų vakcinuoja žmones, kurie turi kontaktų su gyvūnais skerdyklose, fermose, su laukine fauna (pvz. kengūromis) gamtos draustiniuose. Imunitetas trunka iki 10 metų.

„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto zoonozių ir krizių valdymo specialistai, vykdydami diferencinę diagnostiką (tiek klinikinę, tiek laboratorinę), įvertina susirgimų Q karštine riziką Lietuvoje. Jie seka šalies gydytojų epidemiologų vedamą statistiką dėl galimų šios ligos atvejų užregistravimo žmonių tarpe. Atsiradus Q karštinės protrūkiui mūsų šalies ožkų, avių ar galvijų fermose, būtų skubiai taikomos ligos plitimo prevencinės ir likvidavimo priemonės“, - teigė Z.Stanevičius.

Q karštinę sukelia intraląstelinis patoginas - bakterija Coxiella burnetii. Šį patogeną organizme gali turėti dauguma naminių ir laukinių gyvūnų, įskaitant žinduolius, paukščius, roplius ir nariuotakojus. Tarp avių, ožkų ir galvijų gali pasitaikyti išsimetimo, vaisiaus mirties, placentos užsilaikymo, endometrito, nevaisingumo atvejų, jaunikliai gali būti nedideli ar labai silpni. Išskyrus reprodukcinį poveikį, gyvūnams kiti simptomai paprastai nepasireiškia. Ožkos kartais praranda apetitą ir atrodo prislėgtos 1-2 dienas prieš išsimetimą. Taip pat pasitaiko placentos užsilaikymo 2-5 dienas ir agalaktijos atvejų. Susirgę gyvūnai naikinami.

C. burnetii gali persiduoti oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą, taip pat gali plisti per maistą. Laukinėje gamtoje užkratą pernešti gali erkės. Gyvūnų organizmuose infekcija gali išsilaikyti kelerius metus ar net visą gyvenimą. Mikroorganizmai telkiasi jų pieno liaukose, tešmens limfmazgiuose, gimdoje, placentoje ir vaisiuje. Nėštumo ir laktacijos laikotarpiais bakterijos gali prasiskverbti ir į pieną.

Daugumoje atvejų žmonių užsikrėtimai ir susirgimai siejami su galvijais, avimis ir ožkomis. Užsikrečiama, kai gyvūnai atsiveda jauniklius, bet dažni atvejai, kai užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Užkratas taip pat gali persiduoti išgėrus nepasterizuoto pieno. Dažniausiai ūminės Q karštinės simptomai žmonėms panašūs į gripo - gali būti didelis karščiavimas, drebulys, nuovargis, bendras negalavimas, galvos, raumenų, gerklės ir krūtinės skausmai. Liga dažnai praeina savaime ir paprastai trunka vieną - tris savaites. Q karštinė diagnozuojama atliekant serologinius tyrimus.