Kas antra moteris – jautrios odos „įkaitė“

Ką kiekviena mūsų darytų, jei net paprastas vanduo iš čiaupo sukeltų odos paraudimus? Kasdienė klinikinė praktika rodo, kad kas antra moteris susiduria su jautrios odos problema, kuri tampa vis platesniu reiškiniu šiandieninėje visuomenėje.

Šiuos faktus patvirtina ir Europos dermatologijos žurnale (angl. European Journal of Dermatology) publikuoto tyrimo išvados. Pietų Amerikos ir Rytų Europos šalyse kas antras respondentas pripažino savo odos jautrumą. Tyrimas taip pat patvirtino, kad asmenys, turintys jautrią ar ypač jautrią odą, 2-3 kartus labiau reaguoja į klimato ir aplinkos veiksnius, kosmetikos priemonių naudojimą bei maisto racioną. Kokios priežastys, kad net kas antra moteris susiduria su šia problema ir ar galima jos išvengti?

Bendrosios ir estetinės dermatologijos klinikos „Clinic in“ gydytoja dermatologė, mokslų daktarė Rūta Gancevičienė išskiria kelias priežastis, didinančias turinčių jautrią odą skaičių – per didelis mėgavimasis saulės spinduliais, soliariumu, klimato veiksniai (vėjas, šaltis, drėgmė, karštis), genetika, amžius, stresas, hormonų pusiausvyra, ligos, vaistai, netinkamai parinktos kosmetinės priemonės. „Jei sielos jautrumą priimame kaip ypatingą vertybę, tai odos jautrumas – visiškai nepageidaujama ir nepriimtina savybė, ypač, kai oda apie tai nuolat primena ne tik nemaloniai fiziškai, bet ir labai aiškiai parodo savo jautrumo požymius aplinkiniams“, – sako dermatologė.

Odos jautrumą daugeliu atvejų lydi mažesnio ar didesnio laipsnio odos uždegimo požymiai, skirtingi odos susirgimai ar jų pradžia: rožiniai spuogai, kontaktinis, perioralinis, sausos odos dermatitas, alerginės reakcijos. Dažnai tai ir įtempta, sausa, pleiskanojanti, greitai raustanti oda, su lydinčiais karščio, deginimo, niežėjimo pojūčiais bei galimais įvairaus pobūdžio bėrimais. Itin išsausėjusi oda dėl susilpnėjusių apsauginių-barjerinių savybių nesugeba atsistatyti ir išsaugoti drėgmės.

„Ypač dažna priežastis – neteisinga odos priežiūra, kosmetikos produktų, kuriuose didelė emulsiklių, sintetinių aliejų, alkoholio, kvapiųjų, konservuojančių medžiagų koncentracija, naudojimas, dažnas odos prausimas, taip pat ir stipriais šarminiais muilais“, – odos priežiūros klaidas vardija dr. R. Gancevičienė.

Kaip svarbią klaidą dermatologė nurodo ir nuolatinį odos priežiūros priemonių keitimą, siekiant atrasti idealų, „tinkantį“ ir stebuklą sukuriantį produktą, ypač, jei sudėtyje yra gausu aktyviųjų, odą jauninančių, regeneraciją skatinančių, atsluoksniuojančių odos paviršių sudėtinių komponentų. Odos priežiūrai naudojami produktai – tai emulsijos, sudarytos iš vandens ir lipidų. Tam, kad ši emulsija išliktų stabili, paprastai naudojamos papildomos medžiagos, dažniausiai – įvairūs emulsikliai (cetearilo alkoholis, PEG, sorbatai), besikaupiantys odos paviršiuje. Sąlytyje su vandeniu jie „nuplauna“ nuo odos paviršiaus ją saugančius natūralius lipidus. Tokiu būdu žalojama apsauginė odos funkcija, oda tampa sausesnė ir jautresnė.

„Oda tarytum „pasimeta“ ir nebemoka pati už save kovoti“, – teigia dr. R. Gancevičienė. Gydytoja pataria rinktis dermatologinę, vaistinėse parduodamą kosmetiką, kuri fiziologiškai veikia sausą ar jautrią odą, atkurdama natūralią odos drėgmės išlaikymo, atkūrimo ir apsauginę-barjerinę funkcijas.

Dermatologė pabrėžia svarbiausią jautrios odos priežiūros taisyklę –„mažiau yra saugiau“. Tai reiškia, kuo mažiau naudoti odą dirginančių priemonių, saikingai ją prausti šiltu ir drungnu vandeniu bei mažinti odos priemonių kiekį. Pakanka turėti švelnų prausiklį ir drėkinamąjį kremą, sveikai maitintis bei neužmiršti reguliarios kasdienės odos priežiūros.