„Žalgirį“ finale pabudino pažeminimas Klaipėdoje

Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai pirmadienį „Žalgirio“ arenoje 97:70 sutriuškino Klaipėdos „Neptūną“ ir laimėjo LKL finalo seriją 4-1.

„Žalgirio“ žaidimas per paskutines trejas finalo serijos rungtynes buvo toks įtikinantis, kad pakeliui į viršūnę kauniečiai sumušė keletą LKL rekordų.

1. Dar niekada paskutinės serijos rungtynės nebuvo laimėtos tokiu dideliu skirtumu (27).

2. Dar niekada paskutinėse serijos rungtynėse nebuvo pelnyta tiek daug taškų (97).

3. Dar niekada paskutinėse serijos rungtynėse nebuvo suklysta tiek mažai kartų (4).

4. Dar niekada finalas nebuvo baigtas tokia dominuojančia trejų rungtynių serija (+75).

5. Dar niekada namų komanda finale nebuvo pelniusi tiek mažai taškų (50), kiek tai ketvirtajame serijos mače padarė Klaipėdos „Neptūnas“.

Visi šie punktai (o ypatingai penktasis) atspindi ir tai, kad šiemetinis „Žalgirio“ varžovas finale nebuvo pats stipriausias, tačiau „Neptūnas“ nusipelno pagarbos už triuškinančią pergalę antrajame finalo serijos mače.

Jeigu ne ta pergalė, visų šių rekordų greičiausiai ir nebūtų buvę.

„Antras rungtynes pralaimėjome žeminančiu rezultatu, patys to nesitikėdami, ir tada visi labai susikoncentravome, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ po paskutinių finalo rungtynių pasakojo Edgaras Ulanovas. – Tai, kad jie mus sutriuškino, mums išėjo į naudą. Pamatėme, su kokia jėga susidūrėme, ir supratome, kad lengva nebus. Net ir šiandien matėte, kai išsiveržėme į priekį 20 taškų, jie nenuleido rankų. Visa pagarba jiems.“

„Antros rungtynės buvo didelė pamoka, kad negalime žaisti žemiau savo galimybių, – komandos draugui antrino Martynas Pocius. – Po tų antrų rungtynių mes visas likusias rungtynes tai ir padarėme. Tas didelis skirtumas yra mūsų darbo atlyginimas.“

Pralaimėjimas Klaipėdoje „Žalgiriui“ taip pat buvo istorinis – mažiau taškų LKL finaluose jie buvo pelnę tik pačiose pirmose finalų rungtynėse 1994 metais, kai į Kauno „Atleto“ krepšį įmetė 51 tašką.

Maža to, 24 taškų pralaimėjimas (54:78) tapo antru pagal dydį per 106 finalo rungtynes klubo istorijoje.

„Reikia prisiimti atsakomybę, kad nesugebėjau paruošti komandos rungtynėms iš psichologinės pusės, – po tų rungtynių pareiškė „Žalgirio“ treneris Š. Jasikevičius. – Nežinau, ar vyrai suprato po pirmųjų rungtynių, kad Klaipėdoje bus kitaip. Kaip jau daug kartų sakydavau, eilę metų čia krenta Europos grandai. Nepavyko nuteikti žaidėjų žaisti fiziškiau, naudoti daugiau kontakto, nevėluoti. Treneris daugiausia turi žiūrėti į save. Reikia tikėtis, kad per trečias rungtynes vėl būsime būti tokie, kokie esame įpratę.“

Š. Jasikevičius ne pirmą kartą šį sezoną bedė pirštą į save ir prisiėmė kaltę sau. Tai – ne itin dažnas elgesys tarp trenerių, kurie dažniausiai nėra linkę pakišti savęs po kritikos volu.

Šaras prisiėmė atsakomybę ir padarė viską, kad toks pasirodymas nepasikartotų. Ne, jis nerėkė ant žaidėjų, neįžeidinėjo jų, juo labiau jų neglostė ir nerodė užvedančių scenų iš „Spartos“.

Jis tiesiog su krepšininkais žiūrėjo „Neptūno“ rungtynių įrašus. Daug daug įrašų.

„Darbas iš mano pusės visą laiką bus toks pats, – atskleidė Š. Jasikevičius. – Aš nebūsiu kažkoks griežtas treneris ar toks, kuris ateina ir apsikabina. Tiesiog reaguosiu į žaidėjų pastangas ir tai, kaip jie atrodo vaizdo įraše. Nesiruošiu meluoti žaidėjams ir juo labiau nesiruošiu meluoti sau pačiam.

<…>Mes darėme eilę vaizdo peržiūrų, kaip mes Klaipėdoje žaidėme reguliariajame sezone, kaip „Neptūnas“ žaidė prieš kai kuriuos Europos grandus.

<…>Žaidėjai po antro mačo suprato, kad laimėti yra tik vienas kelias – kimbant į atlapus varžovui, ką mes, manau, daugiau mažiau padarėme kitose trejose rungtynėse.“

Ši citata yra atviriausias Š. Jasikevičiaus pasisakymas apie savo darbo metodiką. Prieš pusmetį tapęs vyriausiuoju treneriu, jis užsikrovė milžinišką lūkesčių ir vilties naštą.

„Žalgiriui“ triuškinamai pralaimint Eurolygoje ar Klaipėdoje, žmonės pamiršo, kad Š. Jasikevičius nėra stebukladarys. Jis negalėjo išspręsti „Žalgirio“ komplektacijos klaidų, kai sezonas jau buvo įsibėgėjęs. Jam beliko sukąsti dantis ir dirbti su tuo, ką turi.

Akivaizdu, kad treneris rado kelią į žaidėjų širdis. Tai, kaip komanda reagavo į triuškinamus pralaimėjimus, rodo, kad Š. Jasikevičiaus darbo metodika buvo teisinga. Namų darbus jis paruošė aukščiausiu pažymiu, bet po pirmojo savo, kaip vyriausiojo trenerio, trofėjaus Šaras nepamiršo padėkoti žmogui, su kuriuo dirbo pusantrų metų.

„Visų pirma norėčiau pasveikinti visus fanus, kurie yra svarbiausia „Žalgirio“ dalis, savo trenerių komandą, žaidėjus ir trenerį Gintarą Krapiką, kuris puikiai pradėjo šį sezoną ir buvo labai didelė dalis šio titulo“, – priminė Š. Jasikevičius.

Prisiimi atsakomybę po pralaimėjimų, o po pergalių daliniesi šlove su treneriu, kuris dirbo pirmą sezono pusę? Šaras galbūt yra jaunas treneris, tačiau tokie poelgiai byloja apie stiprią ir brandžią asmenybę.

Galbūt pirmasis pusmetis vyriausiojo trenerio pareigose Š. Jasikevičiui ir nebuvo pats tiesiausias ir lygiausias pasivažinėjimas, tačiau sezoną jis pabaigė kalno viršūnėje.