Veteranu tapęs A. Milaknis – apie nesimėtančias progas ir „Žalgirio“ ambiciją

A. Milaknis buvo vienintelis į ketvirtą dešimtį įkopęs krepšininkas stovykloje. 31 metų gynėjas kol kas yra vyriausias tarp rinktinės kandidatų – tol, kol į Palangą neatvyko Jonas Mačiulis. Šis 32 metų krepšininkas šiemet bus vyriausias apskritai.

„Kai tai pasakė, net pats permečiau akimis sąrašą, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ prisipažino A. Milaknis. – Metai bėga ir nieko negali padaryti. Galiausiai tampi seniausias komandoje.“

Dar prieš dvejus metus A. Milaknis tapo vienu vyriausių visų laikų rinktinės debiutantų, kai nacionalinės komandos marškinėlius oficialiose varžybose pirmą kartą apsivilko būdamas 29-erių. Tada su rinktine jis iškovojo Europos čempionato sidabrą.

Nors šiemet yra vienas vyriausių komandoje, A. Milaknis negali būti tikras dėl vietos galutiniame dvyliktuke. Geriausias pavyzdys buvo praėję metai, kai atvykęs į rinktinę po savo pirmojo ir vienintelio legionieriaus sezono Rusijoje, A. Milaknis nepateko į olimpines žaidynes.

2016-ųjų metų vasarą anksti paskelbus rinktinės dvyliktuką, A. Milaknis liko kaip tryliktas-keturioliktas krepšininkas ir jam buvo pasiūlyta vykti į Pietų Ameriką su mintimi, kad jis pakeistų ką nors pagrindiniame sąraše, jeigu įvyktų nenumatytos aplinkybės. A. Milaknis atsisakė tai daryti ir netrukus sulaukė kirčio – Arvydas Sabonis tokį gynėjo sprendimą pavadino didžiausia jo gyvenimo klaida. 

Prabėgus metams, viskas liko gūdžioje praeityje. A. Milaknis pluša rinktinės treniruočių stovykloje ir sako net neprisimenantis, ką pernai pasakė federacijos prezidentas.

Šiais metais jis jaučiasi geriau pasiruošęs, nes turėjo kur kas daugiau laiko. Pernai į rinktinę atvykęs praktiškai iš karto po Rusijoje pasibaigusio sezono, šiemet A. Milaknis turėjo pusantro mėnesio atostogų.

Kai galva buvo pravalyta, Kaune jis pradėjo sportuoti su komandos draugais iš „Žalgirio“. Treniruotėse būdavo Paulius Jankūnas, Paulius Valinskas, taip pat Mantas Kalnietis, dublerių komandos atstovai.

„Žalgirio“ fizinio parengimo treneris Justinas Grainys snaiperiui sudarė individualią pasiruošimo programą, pagal kurią A. Milaknis ir sportavo iki rinktinės stovyklos.

Besiruošdamas rinktinei, A. Milaknis atidžiai stebėjo ir savo klubo reikalus. Kaip ir visiems „Žalgirio“ gerbėjams, jam labiausiai rūpėjo Šarūno Jasikevičiaus sprendimas. Kai sužinojo, kad Šaras ne tik lieka Kaune, bet ir pratęsė sutartį iki 2019 metų, A. Milaknis lengviau atsiduso.

„Ne tik visam miestui, bet ir mums, žaidėjams, buvo svarbu, kad jis liktų, – tikino A. Milaknis. – Buvo abipusis malonumas dirbti. Turėjome labai gerą sezoną ir, manau, visi norėjome tęsti tuos darbus, kuriuos ne iki galo nuveikėme. Labai džiugu, kad „Žalgiris“ pratęsė sutartį ir išsaugojo trenerį keliems metams.“

Nors apie trenerio ateitį Kaune jis sužinojo iš žiniasklaidos, A. Milaknis jautė, kad Šaras gimtajame mieste dar pabus.

„Jis tokia asmenybė, kuri nori pabaigti darbus, įrodyti ir sau, ir kitiems, kad galime nuveikti kažką daugiau. Jis įskiepijo visai kitą mentalitetą, kurio trūkdavo „Žalgiriui“ daugybę metų. Jis ir pats pagavo azartą, gavo geras sąlygas ir sutiko“, – aiškino snaiperis.

A. Milakniui, kaip ir kitiems „Žalgiryje“ liekantiems krepšininkams, artėjantis sezonas bus tarsi galimybė pasitaisyti ir siekti tikslo, kuris atrodė taip netoli pernai. Iš pradžių garsiai nekalbėję apie Eurolygos ketvirtfinalį, sezono eigoje kauniečiai pamatė, kad šis etapas yra pasiekiamas.

Artėjantį sezoną A. Milaknis ir jo komandos draugai „Žalgiryje“ tikisi įsiveržti į stipriausiųjų aštuonetą.

„Tokios galimybės nesimėto ir norisi nuveikti kažką daugiau, kad būtų, ką prisiminti. Esant tokiai Eurolygos sistemai, patekti tarp 8 stipriausių, žaisti ketvirtfinalius, bandyti patekti į finalo ketvertą yra kiekvieno krepšininko svajonė. Tas noras užveda, visi to norime“, – į artėjantį sezoną žvelgė A. Milaknis.

Iki sezono Eurolygoje A. Milaknio dar laukia galimybė antrą kartą karjeroje apsivilkti rinktinės marškinėlius. Kai skaičiai pase rodo vis solidesnį amžių, kiekviena tokia galimybė jam yra vis didesnės vertės.

„Atrodo, tai taip greit prabėgo – visose komandose būdavai vienas jauniausių, o dabar tokie metai, kad veteranai išėjo ir aš likau kaip veteranas. Įdomus jausmas“, – sakė A. Milaknis.