V. Garastas: naujam treneriui bus sunkiau

J.Kazlauskas iš tiesų baigia savo misiją Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje.

Apie tai iškart po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių užsiminęs strategas vėliau pareiškė dar nepranešęs galutinio verdikto, tačiau vakar LKF prezidentas Arvydas Sabonis patvirtino išgirdęs galutinį trenerio žodį.

"J.Kazlauskas labai daug atidavė Lietuvos krepšiniui ir nusprendė pailsėti. Jam padėkosime, o spalio 25-ąją turėsime naują kandidatą", – paaiškino A.Sabonis.

61-ų J.Kazlauskas nacionalinei vyrų krepšinio komandai vadovavo nuo 2012-ųjų, dukart atvedė ją iki Europos čempionato sidabro. 2014 m. pasaulio čempionate Ispanijoje lietuviai užėmė 4-ąją vietą, o Rio de Žaneire tenkinosi septintąja.

Tai buvo antrasis krepšinio matematiko karjeros etapas. Pirmą kartą rinktinės vadžias J.Kazlauskas perėmė iš V.Garasto po 1996-ųjų Atlantos olimpinių žaidynių, o 2000-aisiais Sidnėjuje lietuviai pasidabino bronzos medaliais.

– Kaip vertinate J.Kazlausko nuveiktą darbą? – paklausėme V.Garasto.

– Jono vadovavimo laikotarpis rinktinei buvo geras. Keturi didieji turnyrai – du medalių komplektai. Pasaulio čempionate taip pat pasiektas labai geras rezultatas. Nemanau, kad ir olimpiadoje pasirodyta nesėkmingai. Sakyčiau, kad dirbti su rinktine kuo toliau, tuo bus sunkiau. Vyksta kartų kaita, o rasti lygiavertę pamainą dabartiniams lyderiams vis sudėtingiau, nes kai kurie žaidėjai nebesiveržia atstovauti Lietuvai, pirmiausia galvoja apie savo karjerą klubuose.

– Jei Lietuvos krepšininkai būtų sėkmingiau pasirodę olimpiadoje, gal dabar J.Kazlausko pozicija būtų kitokia?

– Jonui būtų smagiau, bet nežinau, ar tai nulemtų jo sprendimą. J.Kazlauską pažįstu seniai. Man teko jį treniruoti, kai 1983-iaisiais dalyvavome SSRS tautų spartakiadoje. Jonas buvo ir yra maksimalistas, vidutiniai rezultatai jo netenkina. Kita vertus, jis buvo pasirašęs sutartį ketverių metų olimpiniam ciklui ir ją įvykdė. Natūralu, kad treneris nori pailsėti. Juk darbas su rinktine – ne dovanėlė. Tenka atlaikyti didelę nervinę įtampą, slegia atsakomybė prieš visą Lietuvą. Ši pozicija – be teisės suklysti. Kaip ir man būdavo sovietiniais laikais: antra vieta – nesėkmė. Už tai žmonės prarasdavo pareigas.

– Ar bus sudėtinga rasti lygiavertę pamainą J.Kazlauskui?

– Man ne kartą teko spręsti tokius klausimus. Rinktinei vadovavo ir Antanas Sireika, ir Ramūnas Butautas, Kęstutis Kemzūra. Jiems sekėsi skirtingai. Neabejoju, kad federacija ras tinkamą kandidatą iki spalio 25-osios, kai bus svarstoma dėl Jono įpėdinio. Pristatyti naują strategą dabar – tinkamas metas. Artimiausios varžybos – 2017-ųjų Europos čempionatas – neturės lemiamos reikšmės atrankai į olimpiadą, todėl iš bėdos galime jį net paaukoti, nes naujasis treneris privalės jauninti komandą, pirmuosius metus dirbti dėl ateities.