V. Chomičius: jeigu M. Grigonis toliau taip žais, jam reikia rasti vietą rinktinėje

Primename, kad Jono Kazlausko auklėtiniai laimėjo visas draugiškas rungtynes. Mūsiškiai Klaipėdoje 88:58 sutriuškino Naujosios Zelandijos bei 81:56 Tuniso rinktines, o Vilniuje 84:53 susitvarkė su Venesuelos komanda.

Apie rinktinės žaidimą: „Man atrodo, kad rinktinė pirmą kartą taip gerai ir lengvai pradėjo pasiruošimą. Su kiekvienomis rungtynėmis tas laisvumas nedingsta, žaidėjai rungtyniauja vis labiau pasitikėdami savimi. Man patinka žaidimas, žaidžia greitai, greitai atakuoja, gerai pataiko, kad tik viskas toliau taip progresuotų, būtų nuostabu. Žaidimas džiugina.“

Apie Mindaugą Girdžiūną ir Vaidą Kariniauską: „Daugiau pliusų atiduočiau M. Girdžiūnui. Galbūt V. Kariniauskas yra labiau išlaikytas žaidėjas, bet šiemet M. Girdžiūnas įgavo labai daug patirties. Gali ir perdavimus atiduoti, ir įveikti varžovus vienas prieš vieną. Man labai patinka, kaip jis po driblingo sustoja ir atakuoja iš vidutinio nuotolio. Jis pritapo visose rungtynėse ir nieko nesugadino. Prie tokio laisvo rinktinės žaidimo labiau tinka M. Girdžiūnas, nes geriau pataiko ir yra greitesnis.“

Apie Marių Grigonį: „Džiugu, kad atsiranda žaidėjai, kurie pirmą kartą ateina į rinktinę ir drąsiai jaučiasi bei sužaidžia taip, kaip moka. M. Grigonis moka kamuolį valdyti, savo komandoje yra lyderis. Svarbiausia, kad bet kuris jaunas žaidėjas savo komandoje darytų tai, ką moka geriausiai. Jis šaunuolis, išnaudoja savo privalumas. Bet jam bus sunku konkuruoti dėl vietos dvyliktuke. Jeigu ir toliau taip rungtyniaus, tai manau, kad jam reikėtų surasti vietą komandoje. Lyginant su Artūru Milakniu ir Deividu Gailiumi, šiuo metu M. Grigonis atrodo geriausiai, bet dar yra daug rungtynių.“

Apie Edgarą Ulanovą sunkaus krašto puolėjo pozicijoje: „Tuomet labai pagreitėjo rinktinės žaidimas. Gynyboje jam galbūt buvo sunkiau, bet po savuoju krepšiu gali padėti komandos draugai. Svarbiausia, kad E. Ulanovas turi visko, ko reikia ketvirtam numeriui. Jis gali pataikyti, gali praeiti, gali centruoti. Dabar juk Europoje yra mada turėti šoklius žemesnius aukštaūgius. Viskas priklauso nuo to, kaip matai žaidimą.“

Apie Adą Juškevičių: „Jis labai gerai žaidžia. A. Juškevičiaus patirtis su kiekvienais metais didėja. Gali praeiti, bet kada įmesti, visada žaidžia užtikrintai ir niekada nesijaudina. Manau, kad jis tikrai turi šansą patekti į komandą. Nežinau, kaip dėl startinio penketo, bet į galutinį dvyliktuką tikrai turėtų patekti.“

Apie Roką Giedraitį: „Rokui kažko trūksta. Galbūt agresyvumo ar pasitikėjimo savimi. Tu gali būti geras Lietuvos čempionate ar Europoje, bet ne visi žaidėjai gali žaisti rinktinėje. Turi turėti tam tikras charakterio savybes, kurios tau leistų išsiskirti. Rinktinėje žaidi mažiau, turi per 15 minučių padaryti tai, ką kitoje komandoje padarai per 30 minučių. Jeigu to nepadarai, tai tu netinki. Manau, kad jam trūksta charakterio savybių. Jis yra geras, bėga, šoka, bet galbūt yra per minkštas. Trūksta kietumo ir agresyvumo.“

Apie stipriausią rinktinės grandį: „Šiemet komanda labai gerai subalansuota. Turime aukšto lygio vidurio puolėjus, taip pat ketvirtuosius ir trečiuosius numerius. Geri ir atakuojantys gynėjai, galime bet kurį mažiuką pastatyti į antrą poziciją. Gana gerai subalansuota ir visos pozicijos turi gerų žaidėjų. Net treti numeriai gali žaisti antroje pozicijoje. Jie judrūs ir mobilūs.“

Apie žemesnio lygio varžovus: „Nepasakyčiau, kad Venesuela yra silpna komanda. Kaip tik komandai naudinga žaisti prieš silpnesnius varžovus, ekipa turi įsibėgėti ir pajusti žaidimo ritmą. Jeigu iškart pradėsi nuo ispanų, tai nežinosi, kaip žaisti ir ką sugebi. Iškart kristų ant galvos didelis smūgis, negalėsi pagalvoti, ką gali ir ko negali. Viskas tinka, svarbu, kad komanda pagautų žaidimą.“