Socialinės problemos – grėsmė valstybės saugumui

Taip projekto „Lietuva3“ diskusijoje „Saugumas transformacijų laikais: nuo valstybės iki tavęs“ kalbėjo tarptautinio saugumo ir nekonvencinių grėsmių ekspertė Merilando universiteto mokslininkė ICONS projektui Eglė Murauskaitė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktoriaus pavaduotoja studijoms doc. dr. Margarita Šešelgytė pabrėžia, kad, kintant visuomenei, keičiasi ir saugumo sąvoka bei jos aprėptis.

„Barry Buzanas knygoje „Žmonės, valstybės ir baimė“ sakė, kad į saugumą negalime žiūrėti tradiciškai, vertinti saugumą išimtinai kaip valstybių reikalą ir manyti, kad saugumą galima užtikrinti išimtinai karinėmis priemonėmis. Pabrėžta, kad saugumas susideda iš įvairių lygių ir sektorių. Jis išskyrė politinį, ekonominį, aplinkosauginį, visuomeninį ir karinį saugumo sektorius.

Visuomenė keičiasi, keičiasi ir saugumo grėsmės, atsiranda naujos erdvės – informacinė, kibernetinė erdvė. Tos erdvės tampa naujais sektoriais, kuriuose pasireiškia naujos grėsmės“, – teigia M. Šešelgytė.

Savo ruožtu E. Murauskaitė pažymi, kad pastaruoju metu labai didelė dalis žmonių jaučiasi nesaugūs ir neišgirsti. Daugelyje šalių stebimams susiskaldymas tarp sostinės, didesnių miestų ir regionų.

„Tai nėra tik Lietuvos problema, su ja susiduria Vakarų Europos valstybės, JAV. Socialinė atskirtis didėja ir valstybės institucijos, tie didžiuliai biurokratiniai milžinai dažniausiai nesugeba taip greitai prisitaikyti, kad pasiūlytų pagalbą. Šių reiškinių rezultatas – tiek radikalių pažiūrų atstovų atėjimas į valdžią JAV, tiek nerimas, kad to daugės Vakarų Europoje.

Visa tai turi įtakos saugumui bendrąja jo apibrėžimo prasme. Matome, kad temperatūra pakilusi tiek, kad tokie radikalūs žmonės susilaukia tokio populiarumo. Jei mes nieko nedarysime, neskirsime reikiamo dėmesio problemoms, kurios lemia tokias pasekmes, sulauksime daug rimtesnių saugumo pasekmių“, – kalba E. Murauskaitė.