Slovėnijoje „Trys milijonai” skamba garsiau už traukinių dundesį (išskirtinis reportažas)

Jesinicėse Europos krepšinio čempionato verpetas sukasi vis greičiau. Iš pirmo žvilgsnio ramaus ir nuobodaus miestelio ritmas šią savaitę gerokai sutrikdytas, o tempas – kur kas spartesnis, nei įprastą darbo dieną.

Jesinicėse Europos krepšinio čempionato verpetas sukasi vis greičiau. Iš pirmo žvilgsnio ramaus ir nuobodaus miestelio ritmas šią savaitę gerokai sutrikdytas, o tempas – kur kas spartesnis, nei įprastą darbo dieną.

Tarp gėlių ir dūmų

Pasivaikščiojus po Alpių kalnų apsuptų Jesenicių gyvenvietę greitai supranti, kodėl Slovėnijos žemės ūkis nepatenkina nė pusės šalies maisto produktų poreikio. Šalis importuoja didžiąją dalį suvartojamo augalinio aliejaus, kviečių, cukraus, kiaulienos, taip pat žymią dalį apynių, paukštienos ir pieno. Į kitas šalis iš Slovėnijos išvežama daugiausia jautiena, alus ir vynas.
Taigi, ne žemės ūkis, o pramonė bei turizmas yra pagrindinis Slovėnijos ekonomikos variklis.

Nors Jesenicės garsėja kaip plieno ir uosių kraštas, oficialiame miesto logotipe puikuojasi baltas šešialapis narcizo žiedas bei šūkis „Plieno ir narcizų miestas“. Ir iš tiesų pusės kilometro virš jūros lygio esančioje vietovėje gėlių ir metalurgijos akcentai papildo vienas kitą.

Narcizų žiedai puošia tiek požeminių perėjų sienas, tiek kavinių langų stiklus. Tuo tarpu iš miestelio pakraštyje esančios didžiausios Slovėnijos plieno gamyklos „Acroni“ gigantiškų kaminų visą parą nuolat kyla tiršti dūmai.

Metalurgija tiek išsišaknijusi į vietinių gyvenimą, kad net vienos lankomiausių mieste „Ejga“ kavinės logotipe puikuojasi pramoninę gyventojų kasdienybę simbolizuojantys du rūkstantys kaminai. Šalia jų – lietuviams tokius malonius prisiminus keliantys kavinės įkūrimo metai – 2003-ieji. Galbūt tai irgi ženklas, kad po dešimties metų vėl esame pajėgūs šturmuoti Europos krepšinio olimpą?

Kainos dirbtinai padidintos

Nors Slovėnija iš kitų pietų Europos šalių išsiskiria tuo, jog paprastai  nebando pelnytis apgaudinėdama turistus, visgi nemažai vietos verslininkų šįsyk nepraleido progos papildomai užsidirbti. Kainos ir paslaugų kokybė vienoda tiek vietiniams, tiek atvykėliams, tačiau „Podmežaklos“ arenos prieigose viskas kainuoja beveik dvigubai brangiau nei prekybos centruose.

Toje pačioje „Ejga“ kavinėje padavėjai atvykėliams atneša meniu, kuriame patiekalų kainos įrašytos pieštuku. Suprask, pasibaigus čempionatui, kainas paprasčiausiu trintuku bus galima pakoreguoti į normalias. Padavėjai Slovėnijoje aptarnauja maloniai, tačiau nesiverčia per galvą. Jie gauna pakankamai gerus atlyginimus, todėl čia arbatpinigių palikti neįprasta. Na, nebent prabangesniuose restoranuose arba kai pietauja daugiau žmonių. Apie gyvenimo gerbūvį liudija ir tas faktas, kad.
gatvėse nepamatysi pinigų kaulijančių elgetų.

Komunistinio valdymo metais šalis buvo viena iš šešių Jugoslavijos respublikų, tačiau po Josipo Broz Tito liberalių reformų, Slovėnija pirmoji visoje šalyje dar 1965 metais perėjo prie rinkos ekonomikos. Tai lėmė sparčią Slovėnijos pažangą, o jos įtaka atsiliepa ir dabartinei valstybės ekonominei gerovei.

Atmosferą kuria „Trys milijonai“

Dar vienas svarbus Jesenicių akcentas – geležinkelis. Šis miestas nuo senų laikų yra laikomas svarbus Slovėnijos traukinių transporto mazgas. Jesenicėse stoja iš Italijos, Serbijos, Austrijos, Kroatijos, Vokietijos bei Šveicarijos kursuojantys traukiniai, o jų keliamas triukšmas yra įsišaknijęs į vietos gyventojų kasdienybę.

Visgi šios savaitės vakarais viskas yra kiek kitaip. Ypač prie „Podmežaklos“ arenos esančioje sirgalių zonoje. Prieš Lietuvos rinktinės mačus sporto komplekso prieigos skęsta žalioje lietuvių jūroje. Nors mūsų rinktinės fanų Jesenicėse yra mažiau nei serbų ar makedonų, švęsti ir linksmintis taip kaip lietuviai, nesugeba niekas.

Čia alus liejasi laisvai, o garsiai skambantys Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“ ar praėjusio čempionato himnas „Nebetyli sirgaliai” nepalieka abejingų net ir varžovų komandos sirgalių.

„Prisimenu šį ritmą dar iš prieš dvejus metus vykusio čempionato Kaune. Tuomet visi lietuviai irgi vieningai traukė šį kūrinį“, – stebėdamas lietuvių kuriamą šventę pagal „Tris milijonus“ šypsojosi Makedonijos rinktinės aistruolis Dejanas.

Dar viena įdomi detalė – tarp Lietuvos rinktinę palaikančių sirgalių nemažai yra motociklais atvykusių vyrų. „Vykome į netoliese organizuojamą baikerių suvažiavimą ir nusprendėme, kad kartu tai yra puiki proga palaikyti rinktinę ir pasižiūrėti rungtynes“, – kalbėjo vienas jų, savo plieninį žirgą papuošęs ne tik lietuviška trispalve, bet ir Kauno „Žalgirio“ komandos atributika.



NAUJAUSI KOMENTARAI

2kar2

2kar2 portretas
o,kur kometarai?...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių