Slovėnijoje skamba pirmieji „Eurobasket 2013” akordai (išskirtinis reportažas)

Slovėnija pasirengusi didžiajai Europos krepšinio fiestai. Šiandien keturiuose šio vakarietiško slavų krašto miestuose bus duotas iškilmingas 38-ųjų žemyno pirmenybių startas. Lietuvos krepšininkai  B grupės kovas vėlai vakare Jesenicėje pradės su Serbijos rinktine.

Fanfaros nuskambėjo

24 stipriausios Europos komandos ant parketo Jesenicės, Koperio, Celjės ir Liublianos arenose išbėgs vakare, o oficialus pirmenybių startas buvo duotas rungtynių išvakarėse sostinėje. Čia Kongresų aikštėje surengta graži pramoginė šventė, pristatanti kol kas didžiausią sporto įvykį vos 2 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.

„Labai didžiuojamės, jog prieš pustrečių metų mums buvo suteikta galimybė surengti šią krepšinio fiestą. Manau, jog mūsų žmonės, kantriai keliaudavę į ankstesnius čempionatus ir palaikydavę Slovėnijos rinktinę kitose šalyse, taip pat nusipelnė priimti šią šventę“, – neabejojo Slovėnijos krepšinio federacijos ir čempionato organizacinio komiteto vadovas Romanas Volčičius.

Krepšinis šį rudenį suvienijo ne tik oranžinio kamuolio mylėtojus, tačiau ir Slovėnijos politikus. Ne vieną jų buvo galima išvysti oficialioje turnyro atidarymo ceremonijoje, o šalies ministrė pirmininkė Alenka Bratušek pasidžiaugė savo tautiečių nuveiktu darbu.

„Surengti tokį turnyrą reikia ne tik daug techninių žinių, tačiau ir talento. Manau, kad Slovėnijos žmonės su abiem šiomis užduotimis susitvarkė kuo puikiausiai. Organizacinio komiteto komanda dirbo puikiai, o dabar belieka tikėtis, kad visi mūsų svečiai jausis kaip namuose ir iš Slovėnijos parsiveš tik šilčiausius įspūdžius“, – vylėsi A.Bratušek.

„FIBA Europe“ generalinis sekretorius Kamilis Novakas, kalbėdamas apie Slovėniją, pažymėjo, kad šios pirmenybės veikiausiai bus panašios į prieš dvejus metus Lietuvoje vykusį čempionatą. „Pirmenybių organizavimas tokioje mažoje valstybėje turi savų privalumų. Tai reiškia, kad krepšinio aistruoliai tą pačią dieną galės pamatyti stipriausių žemyno komandų dvikovas net keliuose skirtinguose miestuose“, – pažymėjo K.Novakas.

Alpių papėdėje

„FIBA Europe“ atstovas – teisus. Tarsi tarp Italijos, Austrijos, Vengrijos, Kroatijos bei Adrijos jūros įspraustoje valstybėje atstumai nedideli, o kiekvieną čempionatą priimantį miestą nuo sostinės Liublianos aistruoliai gali pasiekti per pusvalandį. Vietiniai gyventojai mėgsta pajuokauti, kad Slovėnija - kontrastų šalis. Čia gali kopti į Alpių kalnus, grožėtis žaliais jų šlaitais ir slėniais, pasivaikščioti palei upes, ežerus ir pajūriu ar nusimaudyti Adrijos jūroje. Ir visa tai suspėsi padaryti per vieną dieną!

Lietuvių antraisiais namais artimiausią savaitę bus šalies šiaurės vakaruose Austrijos ir Italijos pasienyje įsikūręs Jesenicos miestelis. Alpių atšakos – Karavankų kalnų papėdėje esanti Jesenicė garsėja kaip plieno ir uosių kraštas. Ir iš tiesų šie medžiai kadaise dengė beveik visą 20 tūkst. gyventojų užimamą teritoriją, o miesto pavadinimas išvertus iš vietinės kalbos reiškia uosį.

Nors artimiausią savaitę šio iš pirmo žvilgsnio ramaus ir kiek tyloko miestelio gyvenimas suksis apie oranžinį kamuolį, čia žymiai gilesnes tradicijas turi kita sporto šaka – ledo ritulys. To didžiausia kaltininkė – didžiausia šalies plieno kompanija „Acroni“. Būtent ji prieš daugiau nei tris dešimtmečius pradėjo remti vietos ledo ritulio komandą ir greitai rado kelią į vietos sporto aistruolių širdis.

Austrijos ir Slovėnijos ledo ritulio lygose rungtyniavęs „HK Acroni“ kadaise buvo vienas stipriausių klubų visoje Jugoslavijoje. Visgi nepaisant turtingos ir garbingos istorijos, pernai komanda buvo išformuota, o klubui iškelta bankroto byla.

Iš Jesenicės yra kilusi ir ryškiausia šių dienų Slovėnijos ledo ritulio žvaigždė Anže Kopitaras. Tiesa, Los Andželo „Kings“ marškinėlius stipriausioje planetos ledo ritulio lygoje (NHL) ginantis slovėnas niekada neatstovavo savo gimtojo miesto komandai, tačiau jos spalvas ne vienerius metus gynė jo tėvas Matjažas.

„Krepšinio šventė ateis ir praeis, o štai ledo ritulys visiem laikams liks mūsų krašto pasididžiavimas. Labai gaila, kad pernai mūsų mylimas „HK Acroni“ bankrutavo, tačiau neabejoju, kad netrukus atsiras nauja ekipa, kuri vėl džiugins mūsų širdis“, – pažymėjo vietos gyventojas Darijo.

Karštos aistros čiuožykloje

Tačiau dėl vieno dalyko šią vasarą džiaugėsi ir Darijo. Prieš septynis dešimtmečius pradėta statyti „Podmežakla“ sporto arena šiemet nušvito naujomis spalvomis. Ši sportininkų šventovė užbaigta statyti tik 1978 m., o prieš trejus metus buvo renovuota ir žiūrovų vietų skaičius išsiplėtė iki 5,5 tūkst.

Tačiau tuomet įsiplieskė nedidelis skandaliukas, po kurio reikėjo areną trumpam uždaryti. Buvo išsiaiškinta, jog po rekonstrukcijos žiūrovai į savo mėgstamos ledo ritulio komandos rungtynes būdavo įleidžiami ir į rytinį priestatą, kuriam darbo saugos inspektoriai nebuvo davę leidimo eksploatacijai.

Nuo praėjusio rudens pradėję pasirengimą Europos krepšinio čempionatui slovėnai dar kartą raitojosi rankoves ir čiupo į rankas statybos įrankius. Po 8 mln. eurų kainavusios rekonstrukcijos „Podmežakla“ įgavo naują veidą – pakeistas stogas, išplėstos tribūnos, įrengtos specialios kabinos komentatoriams ir rašantiems žurnalistams, ložės VIP svečiams bei išplėstos tribūnos.  

Krepšinio tradicijos Jesėnicėje mena šešių dešimtmečių istoriją. Šiuo metu pagrindinė miesto ekipa žaidžia tik trečiojoje pagal pajėgumą Slovėnijos krepšinio lygoje, tačiau Jesenicės krepšinio istorijoje yra ir nemažai intriguojančių detalių. Viena tokių – už šio miestelio komandą vienas rungtynes 1983 m. sužaidė ir 26 taškus pelnė legendinis kroatas Draženas Petrovičius. Tarp kitų žinomesnių vardų, atstovavusių Jesenicei, būtų galima paminėti rezultatyviausią visų laiko Slovėnijos rinktinės žaidėją Teomaną Alibegovičių, už šiemetinės rinktinės borto likusį Mihą Zupaną ar Sašos Vujačičiaus tėvą Vaso.

Rinktinė – gamtos prieglobstyje

Nors čempionatą Lietuvos krepšininkai pradės tik vėlų trečiadienio vakarą, žaliąsias Jesenicės apylinkių pievas ištikimiausi mūsų šalies rinktinės sirgaliai nusėjo dar mačo išvakarėse. Visgi daugelis skundėsi, kad pramogų mažame ir tyliame mieste praktiškai nėra, o specialiai čempionatui prie „Podmežaklos“ arenos įrengtoje pramogų zonoje veiksmas vyksta vangiai.

Nacionalinę komandą į varžybas užsienyje jau bemaž dešimtmetį lydintis Tomas Balaišis-Sėkla prognozavo, kad mūsiškius Jesenicoje turėtų palaikyti iki tūkstančio aistruolių. Nemaža jų dalis Europos čempionatą pasiekė automobiliais, atsisakydami brangiai kainuojančių kelionių agentūrų pasiūlymų.

Planuojant kelionę į Slovėniją mūsiškiams teko gerokai pasukti galvas, kur apsistoti. Jesenicės miestelyje ir jo apylinkėse  – vos šeši viešbučiai. Savo transportu krepšininkų palaikyti atvykę lietuviai turi platesnį pramogų pasirinkimo spektrą ir gali apsistoti ne tik gretimose vietovėse, tačiau ir kaimyninėse šalyse. Nuo Jesenicės iki Austrijos – vos penki kilometrai. Iki Italijos pasienio teks keliauti vos 30 kilometrų, o norint nuvykti į Kroatiją teks įveikti kiek daugiau nei 100 km atstumą.

Anksčiausiai vizito į Slovėniją rūpesčiais pasirūpinę lietuviai galėjo apsistoti už 16 km į rytus esančiame Bledo miestelyje. Čia esančiame keturių žvaigždučių “Best Western“ tinklui priklausančiame „Kompas“ 95 kambarių viešbutyje artimiausią savaitę gyvens ir Lietuvos nacionalinės rinktinės delegacija. Pro lietuvių krepšininkų ir trenerių langus atsiveria puiki panorama į kalnų apsuptą Bledo ežerą bei pilį.

Kurortinio Bledo gyventojai didžiuojasi, jog jų mieste yra vienos gražiausių bažnyčių pasaulyje. Miestelis įsikūręs visai greta Triglavo nacionalinio parko. Ledyninės kilmės Bledo ežerą šiltos srovės sušildo iki 24 laipsnių temperatūros, o laiveliu galima nuplaukti į nedidelę salą ežero viduryje, kur įrengta maža koplytėlė. Čia pat Triglavo nacionaliniame parke viešpatauja ir aukščiausias šalyje Triglavo kalnas (2864 m) bei nuostabus Savicos krioklys, krentantis iš 78 m aukščio.

Liesis lietuviškas alus

Tačiau kol kas mūsiškiams džiaugtis į dangų besistiebiančiai Alpių kalnais ir jų papėdėje siūlomais malonumais netenka. Visų lietuvių mintys sukoncentruotos į vakarą , kai ant „Podmežaklos“ parketo išbėgs Lietuvos ir Serbijos rinktinės, o po arenos skliautais skambės „Tautiška giesmė“.

„Apšilti“ prieš dvikovas lietuviai gali prie arenos įrengtoje specialioje sirgalių zonoje, kur, beje, taip pat nemažai lietuviško kolorito. Šalia slovėniškų „Laško“ ir „Union“ alaus daryklų logotipų puikuojasi ir lietuviško „Švyturio“ skėčiai. Ilgametis Lietuvos krepšinio rinktinės rėmėjas tradiciškai savus sirgalius kviečia į keturis barus – Lietuvos krepšinio sirgalių ambasadas.

Vietos merija lietuviams pasiūlė šiuolaikišką kavinę Jesenicės miesto centre „Železar“. Antroji ambasada miestelyje veikia prieš pat pagrindinį įėjimą į „Podmežakla“ areną įsikūrusiame „Bowling Bar“.

„Gaila, kad žmonių kol kas dar mažokai. Tikiuosi, kad čempionatui įsibėgėjus čia liesis tikros mūsiškių aistros bei bus karštai aptarinėjamos lietuvių pergalės“, - „Kauno dienai“ sakė iš Šilutės atvykęs keturiasdešimtmetis krepšinio aistruolis Stasys.

Pirmąją tokią ambasadą, kurioje sirgaliai būrėsi stebėti varžybų, jas aptarti, kur skambėjo skanduotės ir dainos, lietuviai įkūrė dar prieš aštuonerius metus Serbijos sostinėje Belgrade vykusio Europos čempionato metu. Vėliau Lietuvos krepšinio ambasados veikė ir Madride, ir Vroclave, o didžiausia – Londono miesto centre praėjusiais metais vykusios olimpiados metu. Sirgalių baruose ne tik linksminosi sirgaliai, čia noriai dirbo žurnalistai, o pasibaigus varžyboms susitikti ir pabendrauti su sporto mėgėjais užsukdavo krepšininkai ar kiti Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkai.

Siūlome portalo lankytojams dalyvauti konkurse spėjant Lietuvos rinktinės rungtynių rezultatą ir laimėti vertingus prizus. Savo prognozę galite įrašyti čia.