Š. Sakalauskas: rinktinės stiprybė – jos universalumas (interviu)

Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos treneris Šarūnas Sakalauskas įsitikinęs – Europos čempionatui besiruošianti Lietuvos vyrų rinktinė yra teisingame kelyje geresnio susiklausymo link.

Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos treneris Šarūnas Sakalauskas įsitikinęs – Europos čempionatui besiruošianti Lietuvos vyrų rinktinė yra teisingame kelyje geresnio susiklausymo link.

Portalas diena.lt su krepšinio specialistu kalbėjosi apie pamažu ryškėjantį rinktinės veidą, keliamus trenerio uždavinius, kapitono funkcijas bei „jauno žaidėjo“ sąvoką.

- Praėjusią savaitę matėme atskirų žaidėjų būrį, o vakar išvydome jau šiek tiek apsišlifavusią komandą?, - paklausėme Š. Sakalausko.

- Rungtynėse su belgais, kaip ir vakar, treneriai įgyvendino treniruotėse gludinamas puolimo ir gynybos idėjas. Matosi, kad žaidėjai žino ką konkrečiai reikia daryti. Jaučiama drausmė, neleidžiama piktnaudžiauti individualiais veiksmais. Žaidėjai, kurie nesilaiko plano sėda ant atsarginių žaidėjų suolelio. Vakar dienos rungtynėse individualių veiksmų buvo žymiai mažiau.

- Su švedais užtikrintai sužaidė Linas Kleiza. Rungtynėse su Belgija Linui žaidimas klijavosi žymiau prasčiau ir šis nesusivaldęs pasižymėjo nesportišku elgesiu. Ar patikėtumėte jam kapitono pareigas?

- Šį sprendimą priims trenerių štabas ir komanda. Norint tapti kapitonu, yra svarbu lyderio charakterio savybės, įtaka komandos draugams, pagalba treneriams. Trenerių būna įvairių – liberalų, diktatorių, gerų specialistų, kurie nesugeba susitvarkyti su žaidėjais. Žmogiškos ypatybės čia taip pat svarbios. Nemanyčiau, kad reiktų daryti toli siekiančias išvadas po vieno epizodo.

Rinktinė sudaro gerą įspūdį. Ji demonstruoja visus komponentus, kurie svarbūs harmoningai komandai. Gynyboje nėra ką prikišti, puolime yra greitų ir komandinių atakų. Viskas žiūrisi išties neblogai. Tačiau reikia palaukti, kol susitiksime su stipresnio kalibro varžovais.

- Jono Kazlausko komandose visi žaidėjai turi konkrečią rolę, kurią turi nugludinti iki tobulybės. Ar visi žaidėjai pajėgūs išpildyti visus trenerio reikalavimus?

- Stratego filosofija ir idėjos yra suprantamos tik bendraujant bei dirbant dieną iš dienos. Žaidėjai yra aukšto meistriškumo, kad sugebėtų prisitaikyti prie esamo trenerio. Abi pusės susikalba – demonstruojamas kokybišką krepšinį. Matome, kad link komandos valdymo vizijos viskas einasi sklandžiai.

- Treneris akcentavo žemą krepšininkų perdavimų kultūrą. Tai netolimoje praeityje akcentavo ir buvę šalies grandų treneriai. Ką apie tai manote? 

- Tai didžiąja dalimi priklauso nuo 1-2 pozicijos žaidėjų. Ilgą laiką aikštelėje laikyti Mantą Kalnietį kol kas nėra tikslinga. Du jauni įžaidėjai Vytenis Čižauskas ir Adas Juškevičius pratinasi prie rinktinės lygio, o ir ji dar tik pradeda pasiruošimą. Be abejo J. Kazlauskas mato tai, kas vyksta treniruočių procese, todėl jeigu apie šią problemą prakalbo, vadinasi, ji yra. Komandai reikia duoti laiko. Perdavimai gerėja ir klaidų skaičius mažėja tuomet, kai išmokstamos puolimo sistemos.

- V. Čižauskas už A. Juškevičių kol kas atrodo solidžiau?

- Krepšininkai žaidimo minutes rungtynėse išsikovojo sunkiai dirbdami treniruotėse. Ten matosi žymiai daugiau aplinkybių. Šiuo metu treneriai bando abu įžaidėjus. Tai yra į naują tiek jiems patiems, tiek rinktinei. Jie abu yra įdomūs krepšininkai. Į komandą pateks tas, kuris rugpjūčio pabaigoje bus tvirtesnis fiziškai ir patvaresnis psichologiškai. Šiuo metu tarp šių žaidėjų didelio skirtumo nematau.

- Kai kalbama apie karjeras pradedančius žaidėjus, dažnai nesutariama dėl „jauno žaidėjo“ amžiaus. Yra trenerių kurie žaidėją iki 25 metų laiko tiesiog mažiau patyrusiu. Koks jūsų požiūris?

- Žaidėjas susiformuoja iki 24 metų, o iki 26-erių turi pademonstruoti visas savo galimybes. Tuomet jis jau turi rodyti stabilius rezultatus. Jeigu krepšininkas yra metikas – jo metimas jau turi būti stabilus. Įžaidėjas turi deramai organizuoti atakas ir rungtyniauti geruose klubuose. Sunkieji kraštai ir vidurio puolėjai - užtikrintai žaisti baudos aikštelėje.

Krepšinyje nėra aiškiai nubrėžta riba. Ne visi sugeba atsiskleisti sulaukę 22-jų, tačiau tarp trenerių kalbame, jei tokio amžiaus atletas nežaidžia gerai, didelė tikimybė, kad jau ir nepradės.
Rebusai Makedonijoje

- Ko galime laukti rytojaus mače ir pirmose išvykos rungtynėse Makedonijoje?

- Iki šiol buvusiose rungtynėse treneriai sprendė taktines dilemas, bandė įvairius variantus. Nemanau, kad Makedonijoje rinktinė žais taip, kaip Europos čempionate. Komanda treniruojasi beveik mėnesį. Ji šio to jau išmoko. Visa tai pamatysime šeštadienį. Nežinau, ką konkrečiai spręs trenerių štabas, tačiau bet kokiu atveju, pralaimėjimas nebūtų jokia tragedija. Galbūt makedonai namuose bus orientuoti į pergalę, o mes kėlinių ar rungtynių pabaigoje bandysime jaunus žaidėjus. 

- Kaip apibūdintumėte J. Kazlausko propaguojamą žaidimo planą?

- Reikalaujama intensyvi asmeninė ir individuali gynyba. Puolime norima pelnyti daug lengvų ir greitų taškų. Jeigu nepavyksta, pereinama į nepertraukiamą puolimą. Turint tokius žaidėjus kaip Jonas Valančiūnas, Donatas Motiejūnas, Linas Kleiza ar Robertas Javtokas, natūralu, kad treneris ieško galimybių pelnyti taškus iš po krepšio. Aukštaūgiai visada gali atmesti kamuolį Jonui Mačiuliui ar Martynui Gecevičiui.

Tai įvairi  ir universali komanda, puolime turinti galios po krepšiu ir galinti sėkmingai mesti iš vidutinių ir tolimų distancijų. Svarbiausia yra tai, kad pagal varžovą galime sau leisti rinktis parankią puolimo taktiką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių