Iš Rio – į Tokiją: ar J. Kazlauskas toliau diriguos rinktinei?

Tačiau niekas nesitikėjo ir sidabro medalių Europos čempionatuose 2013 ir 2015 metais. Niekas nesitikėjo ir ketvirtosios vietos pasaulio čempionate 2014 metais.

Šių metų pralaimėjimas kartus, tačiau nereikia galvoti, kad jis nubraukia tai, kas buvo pasiekta per pastarąsias keturias vasaras. O tai, kas buvo pasiekta, prasideda ir baigiasi treneriu Jonu Kazlausku.

Trenerio J. Kazlausko sustyguota komanda laimėjo du medalius ir pasiekė daugiau, nei buvo galima tikėtis iš ekipos, kuri neturi pirmo ryškumo žvaigždžių. Treneris įvedė savo braižą, juo pasitiki krepšininkai, rezultatai geri ir jis nusipelno likti Lietuvos rinktinėje dar ketverių metų olimpiniam ciklui. Nusipelno, nes tai būtų geriausia šiai rinktinei.

2013 metais J. Kazlauskas perėmė rinktinę su tikslu paruošti ją 2016 metų olimpinėms žaidynėms. Jis gavo komandą, kuri išgyveno kartų kaitą – po Londono olimpiados karjerą nacionalinėje komandoje baigė Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila, Rimantas Kaukėnas, į pabaigą ėjo ir brolių Lavrinovičių geriausi metai.

Tuomet rinktinės vadžias turėjo perimti 1984-1986 m. gimusių krepšininkų karta su jaunesnėmis šalies krepšinio žvaigždėmis – Jonu Valančiūnu ir Donatu Motiejūnu. Šiai rinktinei reikėjo laiko ir svarbiausia buvo ją užauginti Rio žaidynėms.

Užauginta ji buvo be jokio laukimo. Ir iš karto su fejerverkais.

2016-ųjų metų olimpiadoje Lietuvos rinktinė startavo kaip trečią reitingą pasaulyje turinti komanda, o į tokias istorines aukštumas Lietuvos krepšinis pakilo po sėkmingiausios trejų metų atkarpos.

Taip, 2013 metais prireikė kelių stebuklingų Lino Kleizos tritaškių, kad rinktinė Europos čempionate įveiktų bent pirmą etapą ir patektų tarp 12 stipriausių komandų.

Taip, 2014 metais burtai buvo tokie palankūs, kad kelias iki pusfinalio nekėlė jokių rimtesnių iššūkių.

Taip, 2015 metais reikėjo geriausių Jono Mačiulio karjeros rungtynių, kad rinktinė įveiktų bent Europos čempionato aštuntfinalio barjerą.

Treneriui J. Kazlauskui sekėsi, bet sakoma, kad sekasi geriausiems. Be to, jokia sėkmė nepadės, jei komanda neturės tvirtų pamatų, tvirto pagrindo, į kurį gali remtis.

J. Kazlausko pagrindas buvo ir yra gynyba. Jo treniruotos Lietuvos rinktinės tiek 1997-2001 metais, tiek dabar yra geriausiai besiginančios per visą nepriklausomybės istoriją.

Bet šiemet gynybos trūko. Pasirengimo cikle nė karto per 40 minučių nepraleidę nė 80 taškų, lietuviai sugriuvo paskutinėse ir svarbiausiose olimpinių žaidynių rungtynėse. Ispanai įmetė 109 taškus, kroatai ir australai – po 90.

Apskritai, paskutinės trejos rungtynės 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse buvo tokios, kad jas norėsis kuo greičiau pamiršti. -50 dvikovoje su Ispanija ir -26 mače su Australija, bedantis puolimas, kiaura gynyba ir daug blogų emocijų.