Pirmoji J. Valančiūno trenerė: jaunoji karta nori žaisti kaip J. Valančiūnas

Šį kartą dokumentinio filmų ciklo „Mano miestas“ dalis skirta Utenos miestui, jo visapusiškam augimui ir perspektyvoms bei iš Utenos kilusiems ambicingiems žmonėms, tarp kurių – ir NBA krepšininkas J. Valančiūnas.

„Gyvenau čia iki 12 metų. Buvo geri chuliganiški metai. Visko buvo – ir gerų akimirkų, ir blogų. Čia mano namai, čia mano gimtinė, čia aš užaugau ir man smagu čia grįžti. Smagu prisiminti, kas vykdavo, kaip aš užaugau, kas man brangu“, – prisiminimais apie savo „laimės miestą“ dalijasi krepšininkas.

J. Valančiūnas pasakoja, kad pasiūlymo lankyti krepšinio užsiėmimus dėl savo aukšto ūgio sulaukė iš klasės draugo. Jono pasirodymas pirmoje treniruotėje neišblėso ir jo trenerės atmintyje.

„Rinkau jauną grupę ir tiesiog jauna mama atvedė. Jis buvo antrokas. Mama sakė – gal norite priimti šį vaiką pabandyti žaisti krepšinį? – prisimena pirmoji J. Valančiūno krepšinio trenerė Sinilga Bartaševičiūtė. – Pasižiūriu – rankos didelės, koja didelė, pats „kūdas“, liaunas. Pabandom, sakau.“

Pasak S. Bartaševičiūtės, J. Valančiūnas tuo metu lankė šokius, tačiau jo mama neįžvelgė vaiko perspektyvų šio srityje ir atvedė į krepšinio treniruotę. Pats J. Valančiūnas tikina apie krepšinį mažai ką žinojęs.

„Tiek aš ir žinojau apie tą krepšinį, man tai buvo žaidimas, kurį malonu žaisti ir susitikti su draugais padūkti. Po to po truputį supratau, kad krepšinis yra tai, ką norėčiau daryti visą gyvenimą“, – pasakoja iš Utenos kilęs krepšininkas.

„Anksčiau ateidavo vaikai ir sakydavo – aš noriu žaisti kaip Šarūnas Jasikevičius arba noriu žaisti kaip Arvydas Sabonis. Dabartiniai vaikai, jaunesnioji vaikų karta, jau nežino A. Sabonio, jie jau žino Keviną Durantą, Joną Valančiūną ir t. t. Aukštesni vaikai nori kaip Jonas žaisti, mažesni lygiuojasi į kitas NBA žvaigždes“, – apie savo auklėtinių svajones pasakoja S. Bartaševičiūtė.

Išvykęs į Vilnių J. Valančiūnas dažnai grįždavo aplankyti savo šeimos ir draugų. Krepšininkas taip pat aplankydavo savo pirmąją trenerę, kalbėdavosi su jos auklėtiniais ir savo pasakojimais juos motyvuodavo.

„Aš manau, kad Utena, kaip miestas, auga. Smagu grįžus pamatyti tiek daug galimybių jauniems žmonėms sportuoti. Kiek žinau, krepšinio būrelių mažiems vaikams skaičius auga. Didesniems yra sudarytos sąlygos lankyti ne tik krepšinį, bet ir kitas sporto šakas“, – savo gimtuoju miestu džiaugiasi NBA krepšininkas.

Pokalbis su J. Valančiūnu ir kitais talentingais iš Utenos kilusiais žmonėmis – Utenai skirtoje dokumentinių filmų ciklo „Mano miestas“ dalyje.