Krepšinio rinktinės masažuotojo Juozuko dukra seka tėčio pėdomis

Lietuvos krepšinio simboliu vadinamą Juozą Petkevičių, arba tiesiog Juozuką, šalia oranžinio kamuolio milžinų esame pratę matyti visada besišypsantį ir puikios nuotaikos – toks jis ir namuose. Tačiau klausydamas jo gyvenimo istorijos supranti, kad po vaikystėje patirtų išgyvenimų visos kitos negandos jo nebepajėgia parklupdyti.

Lietuvos vyrų krepšinio talismanu vadinamas masažuotojas J. Petkevičius krepšininkų pagarbą pelnė dėl profesionalumo, didžiulės širdies ir niekada nuo veido nedingstančios plačios šypsenos. Tuo metu Juozuko jaunėlė dukra jau seka tėvo pėdomis – ji masažuoja moterų rinktinės krepšininkes ir stengiasi visus užkrėsti gera nuotaika.

36-erių Miglė Achramavičienė juokiasi, kad kito pasirinkimo ji, ko gero, ir neturėjo. Moteris nuo mažens laiką leisdavo arenose, žaisdama su legendinių krepšininkų Sergejaus Jovaišos ir Rimo Kurtinaičio vaikais, o lėles jai atstodavo kamuoliai ir aukštaūgius nuo traumų saugojusios juostos.

„Laikausi tos nuomonės, kad tėvai savo pavyzdžiu auklėja – ne kažkokiomis kvailomis, griežtomis taisyklėmis, bet tiesiog gyvenimu. Man ir tėčiui metų jau nėra taip mažai ir mes tikrai labai gerai jaučiamės, ir aš žinau, kad taip yra dėl sporto. Būna labai geras jausmas po treniruotės, kai tu tą pajauti. Visą laiką norisi judėti ir dar kitus užkrėsti“, – su šypsena pasakoja Miglė. Juozukas juokauja, kad dukrai jis dovanojo ir iškalbos dovaną, nors pats sakosi jos neturįs.

Nors abu paskendę darbuose ir šeimos rūpesčiuose, tėvas ir dukra stengiasi kuo daugiau laiko praleisti kartu. Vos ištaikę laisvą minutę jie šoka į sportinę aprangą, įsispiria į bėgimo batelius ir leidžiasi ristele ąžuolyno takeliais. Juozas neslepia, kad nedaug draugų supranta šį judviejų su dukra pomėgį. Miglė nusijuokia – be daugybės kitų savybių, iš tėčio ji paveldėjo ir begalinį potraukį saldumynams, tad tiesiog privalo bėgioti, kad išlaikytų lieknas kūno formas. Iš tiesų moters namuose visada rasi pyrago, šokolado ir kitų skanėstų, kuriuos už abiejų žandų kišdavo dar sėdėdama ant tėvelio rankų.

„Kai sūnų auginau, tai norėjau, kad jis išaugtų tikras vyras. Aš jo nenešiodavau, paimdavau ant rankų, gnybdavau, kad būtų nepatogu, o jis sakydavo – ai, nepatogu, aš lipsiu, eisiu geriau. O Miglę, sakiau, nešiosiu, kol ji norės. Keldavau, nešiodavau, bet irgi greit sakė – ai, nenoriu, aš pati vaikščiosiu“, – prisiminimais dalijasi Juozukas.

Tačiau gyvenimas Lietuvos rinktinės talismaną lepino ne visada.

Laidoje „Gyvenimas“ Juozukas dalijasi dar niekur negirdėta savo gyvenimo istorija – apie sudegusius namus, tėčio netektį ir paauglystę internate.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių