Kaip atrodytų Lietuvos rinktinė be NBA, Eurolygos ir Europos taurės žaidėjų?

Jeigu Eurolyga liks ištikima savo žodžiui, artėjantį sezoną ji nesitaikys prie FIBA atrankos varžybų langų. Greičiausiai tai reikštų, kad durys į atrankos varžybas užsidarytų ne tik Eurolygos, bet ir Europos taurės žaidėjams. Šių lygų organizatorė yra ta pati Eurolyga ir sunku įsivaizduoti, kad užimdama tvirtą poziciją vienoje pusėje, ji nusileistų kitoje.

Jau anksčiau buvo aišku, kad žaidėjų į atrankas neišleis ir NBA klubai, todėl nacionalinių rinktinių veidai gali būti tokie, kad jas būtų sunku pavadinti net B rinktinėmis. C rinktinė? Studentų ar jaunimo rinktinė? Tai būtų panašiau į tiesą.

Pavyzdžiui, iš pernai metų Lietuvos rinktinės tokiu atveju liktų trys žaidėjai – Adas Juškevičius, Marius Grigonis ir Vaidas Kariniauskas. Likę 9 žaidžia Eurolygoje (Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Renaldas Seibutis, Antanas Kavaliauskas, Paulius Jankūnas, Robertas Javtokas) ir NBA (Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Mindaugas Kuzminskas).

Ta pati situacija sukrėstų ir kitų šalių rinktines. Pavyzdžiui, praėjusiais metais olimpinių žaidynių finale žaidusi Serbija iš tos komandos galėtų pasikviesti du krepšininkus – Vladimirą Štimacą ir Stefaną Birčevičių. Visi kiti žaidėjai (Milošas Teodosičius, Bogdanas Bogdanovičius, Nikola Jokičius, Miroslavas Raduljica ir kt.) atstovauja Eurolygos arba NBA klubams.

Du krepšininkus (neskaitant karjerą baigusio Florento Pietruso) galėtų pasikviesti ir Prancūzijos rinktinė – Charlesą Kahudi ir Mickaelį Gelabale. Visi kiti taip pat rungtyniauja NBA arba Eurolygoje.

Visgi labiausiai Europoje nukentėtų Ispanijos rinktinė. Jos visi 12 krepšininkų, pernai atstovavusių rinktinei, žaidžia NBA arba Eurolygoje. Tai reiškia, kad Sergio Scariolo komandą tektų formuoti nuo nulio.

„Tai – nenormali situacija ir, jeigu taip atsitiktų, nukentėtų tik pats krepšinis“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.

Savaitgalį jis vyks į FIBA asamblėją, kurioje numatoma diskutuoti apie esamą situaciją. Visgi sunku tikėtis, kad po savaitgalio bus žinoma daugiau, nei yra aišku dabar.

Eurolyga yra paruošusi du būsimo sezono kalendorius – vieną su langais, kitą – be. Kuris iš jų bus patvirtintas, bus sprendžiama liepos mėnesį.

Teoriškai dvi konfliktuojančios šalys dar gali susitarti, o čia svarus gali būti ir Europos komisijos žodis. Tiek Eurolyga, tiek FIBA anksčiau kreipėsi į Europos komisiją skųsdama priešingos pusės veiksmus ir nuo to, ką pasakytų ši komisija, gali priklausyti ir atrankos varžybų prestižas.

Bet kuriuo atveju, anot LKF generalinio sekretoriaus Špoko, šioje situacijoje yra tik vienas laimėtojas – teisininkai.

„Jie laimi, o krepšinis nukenčia. Teisininkams skiriami tokie pinigai, kad Eurolyga ar FIBA už juos galėtų solidžiai paremti klubus ar federacijas. Dabar tiesiog viskas sprendžiama teisiniu keliu“, – aiškino Špokas.