„EuroBasket“ debiutantas ramiai laukė trenerių sprendimo

25-erių metų 198 cm ūgio kaunietis vakar su kitais nacionalinės ekipos krepšininkais sužaidė paskutines kontrolines rungtynes su ispanais, o pirmadienio rytą turėtų sėsti į lėktuvą, nuskraidinsiantį į Tel Avivą, kur vyks "EuroBasket" finalo turnyro B grupės varžybos.

E.Ulanovas pernai vyko į Braziliją, bet savo kelionę baigė taip ir nepasiekęs Rio de Žaneiro. Likus savaitei iki olimpiados, San Paule treniravosi trylika krepšininkų, iš jų vienas turėjo grįžti namo. Tąkart Edgaras, rinktinės atstovų teigimu, susižeidė čiurną, o laiko sugrįžti į kovinę rikiuotę vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas nesuteikė.

"Buvo nemaloni, bet kartu ir gera patirtis. Dabar jau galiu pasidžiaugti, kad tai patyriau, nes tai nutinka toli gražu ne kiekvienam žaidėjui. Dabar manęs niekas nebeišgąsdins, jokios aplinkybės. Manau, kad tai man suteikė daugiau pasitikėjimo, nebebijau paslysti, kažką padaryti netobulai", – kalbėdamasis su "Kauno diena" atviravo žalgirietis.

– Edgarai, ar buvote garantuotas, kad šįsyk pernykštė istorija nepasikartos?

– Niekada nėra jokių garantijų, bet šį kartą jaučiausi solidžiai ir ramiai. Nebijojau tos dienos, kai treneriai paskelbs pagrindinį dvyliktuką. Žinoma, nedidelė įtampa visuomet būna, mes net nežinojome tikslios datos, kada išgirsime galutinį trenerių sprendimą. Tad per antradienio treniruotę išvardytas sąrašas mums patiems buvo naujiena. Gal ir gerai, kad iš anksto nieko konkretaus nežinojome – galėjome labiau susikoncentruoti tik į sportinius rūpesčius.

– Ar tai, kad jau turite bilietą į Izraelį, jums suteikė daugiau pasitikėjimo?

– Manau, kad visai komandai paskutinės treniruotės prieš čempionatą bus produktyvesnės, nes nebeblaškys jokios pašalinės mintys ir tiksliai žinosime, kad yra tik tie žaidėjai, kuriais turėsime pasitikėti per lemiamus mūšius. Kai žinai, su kuo kovosi petys į petį, gali geriau susikalbėti tiek gindamasis, tiek puldamas, didėja savitarpio supratimas.

– Tačiau padaugės ir atsakomybės. Nuo šiol pajusite, ką iš tiesų reiškia atstovauti visoms Lietuvos viltims. Ar esate tam pasirengęs?

– Tai puikiai suprantu. Sirgaliai tikrai pakels reikalavimų kartelę, bet ir mes patys iš savęs reikalausime daugiau nei per kontrolines rungtynes.

– Jau mėnesį dirbate su rinktine. Į jos stovyklą atvykote tiesiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur treniravotės su NBA žvaigždėmis. Ar dėl kelionės jūsų pasirengimas Europos čempionatui netapo dar sudėtingesnis?

– Pakeisti aplinką buvo labai naudinga, bet, žinoma, pirma savaitė po Amerikos buvo it kosmosas, dėl laiko skirtumo daug kas apsivertė aukštyn kojomis (šypsosi – aut. past.). Tad pirmos treniruotės Palangoje man buvo tikrai sunkios. Tačiau prisiminimai iš JAV – patys geriausi, o ir išmokau šiokių tokių žaidimo elementų. Matysime, ar jie man pravers Europos čempionate.

(Edgaras Ulanovas. Vytauto Petriko nuotr.)

– Dirbote ir J.Kazlausko, ir D.Adomaičio rinktinėse. Ar skiriasi trenerių jums keliami reikalavimai?

– Iš esmės visada daug kas priklauso nuo konkretaus varžovo. Ypač per draugiškus mačus. Žinome, turime savo strategiją ir taktiką, bet stengiamės išbandyti įvairius ėjimus. Nuo tų užduočių priklauso ir man trenerio keliami reikalavimai.

– Ar su D.Adomaičiu bendraujate akis į akį?

– Treneris atvirai pasako vieną kitą pastabą ir man. Akcentuoja, kaip planuojame žaisti gindamiesi, kartais pabrėžia man skirtus puolimo veiksmus. Savitarpio supratimas tarp žaidėjų ir trenerių tikrai yra.

– Kas, jūsų nuomone, turėtų būti dabartinės rinktinės vedliai?

– Yra daug gerų žaidėjų. Tai ir Jonas Valančiūnas, Donatas, Mindaugas, Mantas, Jonas Mačiulis. Branduolys likęs nuo ankstesnių metų. O mes, likusieji, turėsime išlaikyti žaidimo lygį ir pridėti daugiau energijos.

– Po treniruočių nevengiate papildomai pamėtyti į krepšį. Ar kamuolys jau visiškai paklūsta jūsų norams?

– Norisi tikėti, kad bus geriau. Kai lieka tik tiek mažai laiko iki oficialių varžybų, suprantu, kad jau dabar turiu būti arti maksimumo. Prasidėjus čempionatui dar bus galima pagaudyti optimalią sportinę formą. Bandysiu rinktinei padėti kuo labiau.

– Ar jus tenkina žaidimas per kontrolines rungtynes?

– Buvo visokių mačų. Kartais sužaisdavau gerai, kartais – ne. Ir savijauta buvo geresnė, pasitaikė ir prastesnė. Ypač kai dvejos rungtynės – viena po kitos, tai antrą dieną man būdavo tikrai sunkiau. Parengiamuoju laikotarpiu tai normalu. Tačiau kuo arčiau čempionatas, tuo treniruotės trumpėja, krūviai mažėja, todėl rungtyniauti bus lengviau. Dabar jau ieškome kokybės, o ne kiekybės.

– Per pasirengimo ciklą rinktinė patyrė ne vieną apmaudžią nesėkmę: pralaimėjimai turnyre Prancūzijoje, kluptelėjimas Rygoje. Ar neigiami draugiškų mačų rezultatai jums nekelia nerimo?

Europos čempionatas prasidės netrukus. Būtų gerai, kad mums jis baigtųsi negreitai.

– Po Prancūzijos turnyro buvome nusivylę. Tikrai ne to tikėjomės ir ne to norėjome. Bet grįžę į namus, viską ramiai susidėliojome, pamatėme, ką ir kiek taisyti, o per kelias savaites pastebėjome: mūsų žaidimas progresuoja, auga savitarpio supratimas, tad, sakyčiau, pralaimėjimai buvo naudingi. Nors jų nenori nei sirgaliai, nei mes nenorime.

– Ar atlaikius kontrolinių rungtynių maratoną jau norisi kuo greičiau pradėti oficialius Europos čempionato mūšius?

– Pravers ir paskutinis draugiškas mačas (vakar įvykusi dvikova su ispanais – aut. past.), reikia kuo geriau suderinti komandinius veiksmus. Bet žinant, kad laikas prabėga labai greitai, kelios dienos kažko labai nepakeis. Europos čempionatas prasidės netrukus. Būtų gerai, kad mums jis baigtųsi negreitai (juokiasi).

– Ar sekate pokyčius jūsų varžovų stovyklose?

– O kaipgi? Įdomu, kaip savo gretas rikiuoja mūsų konkurentai – kas iškrito, kas atėjo. Tačiau aišku, kad nė viena rinktinė pernelyg nesusilpnės. Tad būtų naivu tikėtis lengvų pasivaikščiojimų, garantuotų pergalių. Tuo visi galėjome įsitikinti ir Rio de Žaneiro olimpiadoje. Mūsų tikslai – maksimaliausi. Lietuva – krepšinio šalis, tad ir mūsų siekiai turi būti atitinkami. Pažadu, kad kausimės, o kas iš to išeis – pamatysime.

– Jau ateinančią savaitę oficialiai prasidės ir Kauno "Žalgirio" treniruočių maratonas. Jūsų komanda sezoną pasitinka gerokai pasikeitusi. Kaip vertinate klubo namų darbus, atliktus per vasarą?

– Pavardės žinomos, sudėtis – solidi, tad, kaip sakoma, popieriuje atrodo gerai, tačiau viską reikės įgyvendinti praktiškai. Daug kas priklausys nuo to, kaip naujokai įsilies į komandą. Savo ruožtu mes, senbuviai, stengsimės jiems padėti. Turime sulipdyti vieningą kolektyvą. Juolab kad Eurolygoje šiemet bus dar sunkiau. Pernai ne vienas garsus klubas liko žemiau savo galimybių, tad norės reabilituotis ir išstumti mus į žemesnes pozicijas. Manau, kad laukia sunkesni išbandymai ir Lietuvos krepšinio lygos čempionate.