E. Ulanovas: sunku net suvokti, koks Š. Jasikevičius yra darboholikas

„Žalgiris“ 73:67 įveikė Panevėžio „Lietkabelį“ ir serijoje iki keturių pergalių išsiveržė į priekį 1-0, o Ulanovas papasakojo ne tik apie pergalę, bet ir apie savo aistrą krepšiniui, išskyrė Šarūno Jasikevičiaus ir Kazio Maksvyčio stiprybes, kalbėjo apie NBA pirmenybes, taip pat įvardino žaidėjus, prie kuriuos žaisti jam yra sunkiausia bei atskleidė ką – kebabą ar koldūnus – jis mėgsta labiau.

– Rungtynėse su „Lietkabeliu“ turbūt pamatėte ir taisytinų dalykų, ne viskas pavyko?

– Tikrai rungtynių metu nebuvo didelio džiaugsmo, nes padarėme begalę klaidų, ypač antroje pusėje. Tuomet „Lietkabelis“ mus įvėlė į savo lėtesnį žaidimą ir už kiekvieną klaidelę baudė. Tiek Lavrinovičiai, tiek Mindaugas Lukaukis ir Lorenzo Williamsas su savo sprendimais. Mes esame favoritai, bet kartais tą favorito rolę yra labai sunku apginti. Ateityje norėtųsi išvengti tų klaidų.

– Kur buvo rungtynių lūžis?

– Mes patys pamatėme, kad taip žaisti negalime, ypač prie savo žiūrovų. Pirmos finalo rungtynės yra labai svarbios, jog duotume serijai toną. Mūsų užduotis yra nuolat juos spausti, visada kvėpuoti į nugarą, kuo daugiau varginti priimant kamuolius, neduoti antrųjų šansų. Tai mus turėtų atvesti į lengvas pergales.

– Dažnai sakoma, kad atkrintamosiose varžybose komanda, kuri turi namų aikštės pranašumą ir favorito statusą, namie pirmose rungtynėse jaučia didesnę įtampą. Ar tai jautėsi?

– Visi mums klijuoja favorito rolę, kaip visada yra tos pačios šnekos, kad bus 4-0, prieš visus bus sausas rezultatas. Kartais galbūt iš tikrųjų tai pakiša koją. Mes patys galime būti kvaili, jeigu užkibsime už šio kabliuko.

– Anksčiau važinėdavai su viešuoju transportu, ar dabar jau pats vairuoji?

– Važiuodavau ne tik su mikroautobusais, bet ir su autobusais. Vairavimo teises išsilaikiau 19 metų, ne iš karto po 18 metų gimtadienio. Į treniruotes Petrašiūnuose važiuodavau su viešuoju transportu ir su vienu persėdimu.

– Kokius išskirtum geriausius Šarūno Jasikevičiaus ir Kazio Maksvyčio treniravimo bruožus?

– Šarūnas yra žmogus, kuris iš žaidėjų gali išreikalauti maksimumo. Ypač, jeigu sužaidi blogai, tai kitose rungtynėse atiduosi visą save ir pabandysi ištaisyti klaidas. Taip ir turėtų būti, reikia reaguoti į klaidas. Šiuolaikiniame krepšinyje tiek daug iš jo išmokau, kad man sunku net suvokti, koks jis yra darboholikas. Video peržiūros, kiekvienos detalės, kurias jis analizuoja, yra neįtikėtina. Didžiausia pagarba.

Treneris Kazys Maksvytis kur nueina, tos komandos padaro staigmeną. Ne išimtis ir šie metai. Maksvytis puikiai susitvarkė ir parodė, kad kyla savo karjeros laiptais, kelia savo kartelę aukščiau. Taktikos prasme Maksvyčiui yra didžiausias pliusas už tai, kad jis krepšininkams leidžia laisvai žaisti puolime, o tokia patyrusi komanda tai puikiai išnaudoja.

– Kokią NBA komandą palaikai ir už ką sirgsi NBA finale?

– Jau ilgą laiką mano mėgstamiausia komanda yra Los Andželo „Lakers“. Visada buvau Kobe Bryanto fanas. Manau, kad Klivlando „Cavaliers“ laimės NBA žiedus, o „Warriors“ komandai neužteks trumpo atsarginių žaidėjų suolelio. „Cavaliers“ išnaudos savo pranašumus ir laimės.

– Kada pirmą kartą į rankas paėmei kamuolį? Ar iškart krepšinis patiko?

– Visada mano kambaryje kabėjo krepšiukas, kuris prisiklijuoja prie durų. Nuo mažų dienų aš barbendavau sienas ir vakarais mama sakydavo, jog eičiau greičiau pailsėti, nes visos sienos namuose dunksi. Visada rinkdavau krepšinio žurnalus, plakatus. Aš susirašydavau žaidėjus ir kartais bandydavau improvizuoti, kaip jie žaidžia. Krepšinis su manimi jau yra ilgą laiką. Visi pagrindai yra išmokti gatvėje, kurioje daug žaisdavome, o nuo penktos klasės pradėjau lankyti sporto mokyklą.

– Prieš kurį žaidėją sunkiausia rungtyniauti?

– Jeigu kalbant apie puolimą, tai prieš Stambulo „Fenerbahče“ buvo kažkas neįtikėtina, prieš juos pulti buvo labai sunku. Šiemet Eurolygoje geriausiai besiginančiu žaidėju buvo išrinktas Adamas Hanga. Jis tikrai labai gerai ginasi, bet mano balsas būtų atiduotas Ekpe Udoh. Kažkas neįtikėtino – jis apsikeitęs gali sustovėti prieš įžaidėjus, gali ir po krepšiu sužaisti. Jeigu po keitimo jis atsidurdavo prieš mane, tai vengdavau žaisti prieš jį. Siųsdavome kamuolį į kitą vietą, kur yra silpnesnė jų grandis.

O gintis sunkiausia prieš Keithą Langfordą, šiemet jis ir prieš „Žalgirį“ įrodė, kodėl yra toks geras ir kodėl buvo rezultatyviausias žaidėjas. Neįtikėtina, ką jis šiemet su mumis darė. Atrodo kairiarankis, visada veržiasi į kairę, bet tu atsistoji ir per tą pusę praeina. Gali daryti ką nori.

– Kodėl pasirinkau 92 numerį?

– Gimiau 1992 metais, todėl ir numeris 92.

– Kebabas ar koldūnai?

– Kebabas. Miksas (šypsosi).