Amerikietis pasiryžęs tapti geriausiu „Žalgirio“ legionieriumi

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kauno "Žalgirio" vadžias šį sezoną savo rankose laikantis amerikietis Justinas Dentmonas pasiryžęs tapti geriausiu visų laikų Lietuvos čempionų komandos legionieriumi.

Kauno "Žalgirio" vadžias šį sezoną savo rankose laikantis amerikietis Justinas Dentmonas pasiryžęs tapti geriausiu visų laikų Lietuvos čempionų komandos legionieriumi.

"Žalgirio" šlovės galerijoje – Ennisas Whatley's, Tyusas Edney's, Anthony Bowie's, Tanoka Beardas, Marcusas Brownas, Sonny Weemsas. Neabejojama, kad į šią garbingą kompaniją bus galima įtraukti ir iš Ilinojaus kilusį 28-erių J.Dentmoną.

Abrakadabra – tokią pravardę JAV dėl neįtikimų tolimų metimų turėjo J.Dentmonas. Dabar ant parketo jo kuriamus stebuklus turi progą įvertinti ir Lietuvos krepšinio sirgaliai. Įžaidėjas šį Eurolygos sezoną pataikė net 52 tritaškius – daugiau nei bet kuris kitas krepšininkas. Bent vienu tolimu metimu amerikietis nuskriaudė "Žalgirio" varžovus visose Eurolygos rungtynėse.
Iki vasario 21-osios rungtynių su Madrido "Real" ekipa J.Dentmonas tvirtai pirmavo Kauno komandoje ir pagal kitas statistikos kategorijas: vidutiniškai rinko po 16,7 taško ir atliko po 4,8 perdavimo. Be to, "Žalgirio" amerikietis du kartus tapo naudingiausiu Eurolygos savaitės krepšininku.

"Žalgiris" man – puikus šansas sugrįžti ten, kur svajojau visą gyvenimą. Neabejoju, kad sprendimas persikelti į Europą buvo teisingas. Manau, kad šio sezono rezultatai leidžia tikėtis, jog galiu vėl sulaukti dėmesio iš NBA. Nežinau, kada tai nutiks – šiemet, kitąmet ar dar vėliau, tačiau aš stengsiuosi pasinaudoti visomis progomis", – prisipažino J.Dentmonas.

Užpernai naudingiausiu NBA plėtojimosi lygos (NBDL) žaidėju pripažintas 183 cm ūgio krepšininkas jau du kartus buvo ant NBA slenksčio. 2012-aisiais jis trumpai atstovavo San Antonijo "Spurs" ir Toronto "Raptors" klubams, o 2013-aisiais buvo pasirašęs dešimties dienų kontraktą su Dalaso "Mavericks".

– Justinai, ar neišgąsdino lietuviška žiema? – pradėjome pokalbį su J.Dentmonu.

– O, tikrai ne. Mano gimtojoje Ilinojaus valstijoje šiemet žiema buvo netgi šaltesnė. Čikagoje buvo iškritę labai daug sniego, stūksojo kalnai, termometro stulpelis dažnai rodydavo virš 20 laipsnių šalčio. Prie atšiauroko klimato esu pripratęs. Kita vertus, girdėjau, kad ir jūsiškė žiema šiemet nebuvo tokia šalta kaip ankstesniais metais.

– Vos atvykęs į Kauną užsiminėte, kad nėra lengva vienam gyventi toli nuo tėvynės, ypač kai komandoje esate vienintelis legionierius iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Ar jau prisijaukinote šį miestą?

– Stengiuosi visą dėmesį sutelkti darbui. Tai padeda man susikaupti per treniruotes ir varžybas. Vis dėlto, neslėpsiu, artimųjų paramos man trūksta. Kaunas man – vis artimesnis, nors krepšininko laisvalaikis yra gana skurdokas – treniruotės, varžybos, kelionės atima daug laiko. Kelis kartus buvau nuėjęs į kino teatrą, turiu mėgstamų picerijų. Norėčiau išskirti jūsiškes sriubas – kelios iš jų man labai patiko. Kaunas – jaukus miestas. Čia nėra pernelyg daug ką nuveikti, todėl dažniau pasikviečiu komandos draugus į svečius.

– Šį sezoną jūs – vienintelis amerikietis komandoje. Su kuriuo žalgiriečiu sutariate geriausiai?

– Su Marty (Martynu Pociumi – aut. past.). Jis – geriausias mano draugas. Su Marty praleidžiame daugiausia laiko. Jis pirmasis supažindino mane su Kaunu, aprodė svarbiausias vietas. Marty mokėsi JAV, todėl geriau nei bet kuris kitas iš "Žalgirio" supranta, ką reiškia būti legionieriumi.

– Sakėte, kad "Žalgiris" jums – tramplinas į NBA. Kas turėtų įvykti, kad sulauktumėte dar vienos progos sugrįžti į stipriausią pasaulio lygą?

– Nenorėčiau kalbėti apie asmeninius tikslus. Krepšinis – komandinis sportas. Nesiekiu žūtbūt įrašyti savo pavardę į Eurolygos ar "Žalgirio" istorijos knygas vien dėl to, kad vėl atkreipčiau NBA klubų dėmesį. Malonu, kad jau du kartus šį sezoną buvau išrinktas naudingiausiu turo žaidėju, tačiau gerokai svarbesnės mūsų pergalės, kurių "Top 16" etape, deja, nėra daug.

– Šį sezoną dirbote su dviem treneriais – Iliju Zouru ir Sauliumi Štombergu. Kurio iš jų krepšinio filosofija jums artimesnė?

– Galbūt nuskambės keistai, tačiau I.Zouras man atrodė pernelyg rimtas. Nesakau, kad tai – prastas bruožas, tačiau improvizacijoms taip pat turi būti palikta vietos. Komandos vairą perėmus S.Štombergui, mūsų žaidimas tapo laisvesnis, kiekvienas krepšininkas gali geriau išreikšti save, patiria mažiau streso. Man atrodo, kad dabartinės sudėties komandai S.Štombergo stilius – tinkamesnis.

– Lietuvos krepšinio lygoje "Žalgiris" pralaimėjo keturis kartus. Ar tai reiškia, kad nusiteikti šalies čempionato rungtynėms sunkiau nei Eurolygos varžyboms?

– Nežinau, kokia yra tikroji problema. Po pralaimėjimų buvo daug aštrių pokalbių. Manau, kiekvienas žaidėjas turėtų suprasti, kad privalo savo darbą atlikti 100 proc. Privalome gerbti sirgalius, kurie ateina į mūsų rungtynes, ir ne vien Eurolygos. Tokie dalykai negali kartotis, tad privalome padaryti išvadas.

– Šiemet daug kalbama apie jaunuosius "Žalgirio" žaidėjus. Ar jie jau subrendę aukščiausio lygio kovoms?

– Visa klubo infrastruktūra – pati geriausia iš to, ką iki šiol mačiau žaisdamas Europoje ir Pietų Amerikoje. "Žalgirio" jaunimo ugdymo sistema veikia puikiai. Komandoje yra gabių jaunų vyrukų, tad stengiuosi jiems perteikti savo patirtį. Jiems šis sezonas – puiki galimybė parodyti, ką sugeba.

– "Žalgiryje" rungtyniauja ir vienas geriausių visų laikų Eurolygos krepšininkų Šarūnas Jasikevičius. Kaip dalijatės žaidimo minutes?

– Šaras – legenda. Mes – skirtingo stiliaus krepšininkai, galime puikiai vienas kitą papildyti. Mano žaidimas labiau paremtas greičiu, Šarūno – aikštės matymu. Visada malonu žaisti su krepšininkais, iš kurių galima daug ko pasimokyti.

– Eurolygoje "Žalgiris" išsiskiria sirgaliais, NBA žiūrovams krepšinis pirmiausia – pramoga. Kurie aistruoliai jums patinka labiau?

– Man labai patinka mūsų sirgaliai. Jie pamišę gerąja prasme. Žaisti tokioje aplinkoje – vienas malonumas. "Žalgirio" arena man primena amerikietiškąsias. Vis dėlto žavesio turi ir NBA krepšinio kultūra, kai žmonės į varžybas ateina gerai praleisti laiką, atsipalaiduoti.

– Naujajame Orleane praūžė NBA "Visų žvaigždžių" savaitgalis. Už ką sirgote – "Rytus" ar "Vakarus"?

– Tiesiog mėgavausi gražia švente. Žiūrėjau ir rungtynes, ir konkursus. Nebuvo jokio skirtumo, kuri rinktinė nugalės. Spėliojau, kas – Carmelo Anthony's ar Kevinas Durantas – bus išrinktas naudingiausiu žaidėju, o MVP prizas netikėtai atiteko Kyrie Irvingui.

– Neseniai tapote pirmuoju "Žalgirio" legionieriumi, pristačiusiu savo prekės ženklo "The JD Brand" aprangos kolekciją. Kaip gimė ši idėja?

– Tavo vardas yra tavo ženklas. Pagalvojau: kodėl negalėčiau sukurti savo stiliaus drabužių? Nuo pat pirmųjų žingsnių krepšinyje norėjau įsteigti paramos fondą. Pusė pajamų nuo parduotos "The JD Brand" produkcijos bus skirta mano įkurtam "Justin Dishin Dimes Foundation" fondui, skatinančiam jaunimo užimtumą mano gimtajame mieste Karbondeile. Džiaugiuosi, kad "The JD Brand" domisi ne tik mano draugai amerikiečiai, bet ir "Žalgirio" gerbėjai. Asmeninės atributikos kolekcija kol kas nėra didelė – keli marškinėliai, bliuzonai, žieminės ir paprastos kepurės. Tačiau pirmieji žingsniai jau žengti ir tuo didžiuojuosi.

– Jūs – pirmasis žalgirietis klubo istorijoje, vilkintis neįprastu 55-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius. Ar šis skaičius ką nors reiškia?

– Vašingtono koledžo komandoje rungtyniavau 5-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais, tačiau vėliau šis skaičius atiteko kitam žaidėjui. Tuomet pasirinkau du penketukus, nes jaunystėje labai žavėjausi Jasono Williamso žaidimu. Jis taip pat žaidė 55-uoju numeriu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Porteris

Porteris portretas
Tik Ednis!

Atsimenantis Tajų Ednį

Atsimenantis Tajų Ednį portretas
Baltos kumelės sapnas, ne daugiau.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių