Ž.Ilgauskas: nesvarbu, ką pasakysiu apie rinktinę, visi bus nepatenkinti

Lietuvis Žydrūnas Ilgauskas kovo mėnesio pabaigoje į Klivlendo „Cavaliers“ ekipą sugrįžo vedinas vieno vienintelio tikslo - užsimauti Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionų žiedą.

Nuo 1996 metų „Cavs“ klubui atstovaujantis 221 cm ūgio milžinas žinią, jog yra iškeičiamas į Vašingtono „Wizards“ komandą, priėmė su širdgėla, tačiau komandos vadovų veiksmų nesmerkė.

„Gal ir pyktelėjau, tačiau savininkas ir kiti žmonės sunkiai dirba, nes nori laimėti žiedą. Jie deda visas jėgas, jog laimėtumėme žiedus, nes kitąmet iš komandos gali išeiti LeBronas Jamesas. Visi turi savų interesų“, - „BasketNews.lt“ tinklalapio korespondentui pasakojo 34 metų aukštaūgis.

Kalbai pasisukus apie Lietuvos rinktinę, iš Ilgausko veido staiga dingo šypsena ir iš Kauno kilęs krepšininkas atsisakė apie tai kalbėti, galutinai atsakęs, jog rinktinėje jo nebus.

Vidurio puolėjas prieš daugiau negu metus įsivaikino du berniukus iš Lietuvos, kurie jau priprato gyventi už Atlanto. Vaikai puikiai išmoko anglų kalbą, o Ilgausko žmona - mokosi lietuvių.

„Žmona jau truputį šneka lietuviškai, o mano vaikai laisvai bendrauja angliškai. Dabar norisi, jog jie neužmirštų lietuvių kalbos“, - kalbėjo „Big Z“ amerikiečių pravardžiuojamas lietuvis.

- Žydrūnai, į „Cavaliers“ klubą grįžote dėl galimybės laimėti NBA žiedą, ar tiesiog Klivlendas - jūsų namai? - „BasketNews.lt“ paklausė Ilgausko.

- Grįžau tik dėl vieno dalyko - noriu laimėti NBA žiedą. Nenorėjau būti kur nors kitur, kai jie tai padarys, tuomet būtų buvę labai sunku.

- Su kitomis komandomis tapti čempionais galimybių nematėte?

- Šiais metais apie tai negalvojau, su visomis komandomis kalbėjausi, jų klausiausi, tačiau Klivlendo variantas buvo pats geriausias ne tik protui, bet ir širdžiai.

- Visgi nebuvote patenkintas, kuomet „Cavaliers“ klubas jus išmainė?

- Niekas nėra patenkintas, kuomet jį iškeičia. Buvome pirmoje vietoje, laimėjome 12 rungtynių iš eilės. Niekas nenori eiti kitur, nes tuomet atsiranda nežinomybė. Jeigu būčiau buvęs laimingas ir šokinėjęs iš džiaugsmo, kažkas būtų blogai. Supratau, jog tai yra verslas, todėl gyvenimas tęsiasi.

- Verslas yra verslas, tačiau ar pyktelėjote, kuomet jus, komandos simbolį, iškeitę į kitą komandą?

- Gal ir pyktelėjau, tačiau savininkas ir kiti žmonės sunkiai dirba, nes nori laimėti žiedą. Jie deda visas jėgas, jog laimėtumėme žiedus, nes kitąmet iš komandos gali išeiti LeBronas Jamesas. Visi turi savų interesų.

- Ar po iškeitimo teko iškart šnekėtis su klubo vadovais?

- Tik su generaliniu vadybininku truputį šnekėjau, vėliau ryšį palaikiau tik su žaidėjais.

- „Cavaliers“ jau iškart po iškeitimo buvo paruošę planą jums susigrąžinti?

- Jie, aišku, to tikėjosi, o aš nieko nežinojau. Pirmą kartą buvo iškeistas, todėl nežinojau, kokius žingsnius reikia žengti. Nuvažiavau į Vašingtoną, jie mane paleido. Vėliau sekiau visas galimybes, kaip sugrįžti čia.

- Kaip jus pasitiko komandos draugai? Gal buvo surengtas koks vakarėlis?

- Ne, kad čia niekas taip „nebaliavoja“, kaip Lietuvoje. To kartais pasiilgstu. Paprasčiausiai su visais pasisveikinau, visi buvo laimingi, pačiam buvo labai smagu grįžti. Su kai kuriais komandos draugais nuėjome pavakarieniauti, tuo metu kaip tik viešėjome Naujame Orleane, laukėme rungtynių. NBA sezonas yra labai įtemptas, daug susitikimų, todėl nėra laiko džiaugtis. Net jeigu ir sužaidi geras rungtynes, iškart seka kitos, todėl privalai visada žiūrėti tik į ateitį.

- Ar „Cavaliers“ klubo nariai bendrauja laisvu laiku? Gal laisvalaikį leidžiate su šeimomis?

- Kartais nueiname kur nors pavakarieniauti, apsilankome svečiuose. Tiek daug laiko nematome savo šeimų, todėl dažniausiai norisi pabūti namuose, pagulėti savo lovoje.

- Ar mėnuo be aktyvaus krepšinio labai atsiliepė jūsų sportinei formai?
- Buvo sunku, tačiau viskas su kiekvienomis rungtynėmis vis lengvėja ir lengvėja. Kol kas dar stengiuosi nieko per daug nedaryti: gintis, ir mesti, jeigu yra tam proga. Per jėgą veržtis dar nesistengiu, viskas dar sugrįš. Kuomet nežaidi 5-6 savaites NBA lygoje, yra labai sunku sugrįžti ir gerai pasirodyti, nes čia visai kiti greičiai ir visai kita jėga.

- Ar nepasigendate žaidimo minučių, kurias jums treneris skirdavo praėjusį ar užpraėjusį sezoną?

- Žinau, jog kitoje komandoje galėčiau daugiau žaisti, daugiau mesti į krepšį. Buvau tose komandose, kurios pralaimėjo daug rungtynių, todėl dabar norisi tik laimėti. Žinau, jog turime daug gerų žaidėjų, esame pati geriausia NBA komanda. Darau savo darbą, jau esu 34 metų, todėl žaidžiu ne dėl asmeninės garbės, o dėl komandos. Taip yra netgi geriau, nes nepavargstu.

- Pastaraisiais metais „Cavaliers“ ekipa būna tarp lygos lyderių, tačiau titulo neiškovoja. Jeigu šiemet toks scenarijus vėl pasikartos, sezonas bus nesėkmingas?

- Taip. Pralaimėjimai yra vertinami kaip nesėkmės. Mūsų komanda yra labai stipri, todėl reikalavimai dideli. Kuomet pralaimime, kliūna visiems.

- Kaip jūsų sveikata? Kaip reikalai su nugara, pėdomis?

- Būna prastai, būna, jog paskauda ir nugarą, ir pėdas. Mane čia gerai prižiūri, daug nežaidžiu, todėl yra lengviau. Turime daug gerų žaidėjų, todėl galime pasidalinti naštą. Prieš rungtynes nieko specialaus neveikiu, tik pamėtau ir padarau apšilimą. Po susitikimo 15-20 minučių šaldau pėdas, nugarą ir kelius, nes tai padeda atsistatyti kūnui.

- Gal jus, kaip komandos veteraną, treneris kartais atleidžia nuo treniruočių?

- Šiais metais daug nežaidžiu, todėl norisi treniruotis, palaikyti formą. Nėra sunku treniruotis.

- Negaliu nepaklausti apie rinktinę...

- Ne, nereikia apie rinktinę. Yra daug svarbesnių dalykų, negu Lietuvos rinktinė. Aš savo trigrašio ten nekišiu, nes nesvarbu, ką pasakysiu, visi bus nepatenkinti. Geras interviu, negadinkime jo.

- Jūsų žmona lanko lietuvių kalbos kursus. Kaip jai sekasi?

- Žmona jau truputį šneka lietuviškai, o mano vaikai laisvai bendrauja angliškai. Dabar norisi, jog jie neužmirštų lietuvių kalbos. Aš su jais šneku lietuviškai, o vaikai su žmona - angliškai. Jeigu mano žmona yra šalia, apie ją lietuviškai kalbėti jau nebegali, nes yra pramokusi kalbą (juokiasi). Laisvai nekalba, tačiau sakinį suregzti moka ir kažką paprasto jau galėtų pasakyti.

- Ar vaikai apsiprato JAV?

- Viskas labai gerai, apsiprato gana greitai. Labai jais didžiuojuosi. Aišku, kaip ir kiekviena šeima, turime ir gerų, ir blogų dienų. Vaikai labai gražiai auga, yra stiprūs, sveiki, laimingi. Svarbiausia, jog sveiki.

- Ar visada klauso tėvelio, ar kartais tenka piktesnį žodį pasakyti?

- Kartais visko tenka pasakyti, bet juk ir aš ne visą laiką buvau glostomas per galvą. Vaikai yra vaikai, jeigu leisi, ir ant galvos užlips, todėl kartais tenka pasakyti ir griežtesnį žodį.

- Ar vaikai žaidžia krepšinį?

- Taip, abu žaidžia, tačiau yra labai maži. Bet gana įkyrūs, todėl puola kamuolį, nebijo ir iš alkūnės duoti. Pats su jais pažaidžiu, kartais kažko pamokau.

- Kiek laiko galvojate tęsti savo karjerą?

- Tikiuosi, jog šiais metais pavyks laimėti žiedus. Kitais metais dar žaisiu, po to žiūrėsiu, gal dar vienus metus. Žiūrėsiu, ar būsiu naudingas, nes nenoriu sėdėti ant suolo ir nieko nedaryti. Jau senai nusprendžiau, jog kol galiu žaisti, kol galiu padėti, tikrai žaisiu.

- Jeigu šiemet laimėtumėte žiedus, ar dar būtų noro žaisti ir kažko siekti?

- Būtų, nes dar kūnas jaučiasi neblogai. Dar galiu žaisti, tačiau nežinau kiek laiko.


Šiame straipsnyje: Žydrūnas Ilgauskas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių