Iš vaistinės – į kautynes ant tatamio

Antano Klibavičiaus sportinių trofėjų kolekcijoje yra ne vien įspūdingų tradicinių prizų – taurių, medalių, diplomų, bet ir tikras deimantas, tačiau pergalių alkio kovotojas nenumaldė.

Prieš finalą – nemiga

Deimantą A.Klibavičius iškovojo šiemet vasarį Belgijos mieste Antverpene įvykusiame viso kontakto kiokušin karatė turnyre "Diamond Cup", kur laimėjo svorio kategorijos per 85 kg varžybas.

Naujausią, beveik metro aukščio taurę ir aukso medalį sportininkas parsivežė birželį iš Serbijos sostinės Belgrado, tapęs pirmą kartą surengto Pasaulio kiokušin karatė sąjungos (KWU) Europos čempionato nugalėtoju.

KWU pirmenybės labai priminė olimpines žaidynes. "Labiausiai patiko, kad svorio skirtumai nebuvo lemiami. Jokių lentelių laužymo, jeigu tokiu būdu prireiktų išaiškinti nugalėtoją", – sakė A.Klibavičius.

Jis pripažino, kad sėkmę itin lemia taktika ir patirtis.

"Pirmą kartą dalyvavau čempionate, kuris truko dvi dienas. Naktis po pirmųjų kovų buvo sunki, pirmiausia – psichologiškai: ilgai nesumerkiau akių, vis dėliojau galimą laukiančių dvikovų scenarijų. Iš ritmo išmušė ir organizaciniai nesklandumai. Vos baigiau apšilimą prieš pirmą kovą, kažkodėl buvo paskelbta pusantros valandos pertrauka. Teko viską pakartoti. Finalas susiklostė paprasčiau, nes varžovas buvo susižeidęs koją. Su treneriu parengėme atitinkamą taktiką", – papasakojo Europos čempionas.

A.Klibavičiaus nuomone, kiokušin karatė jau yra nusipelniusi vietos olimpinių žaidynių programoje, tačiau trukdo tai, kad šią sporto šaką dalijasi net kelios dėl įtakos konkuruojančios tarptautinės organizacijos, o susiskaldymas niekam nenaudingas.

"Pavydžiu tiems sportininkams, kuriems dėl to nereikia sukti galvos", – teigė kiokušin karatė meistras.

Tarp Kauno ir Ukmergės

A.Klibavičius vaikystėje išbandė futbolą, stalo tenisą, plaukimą, tačiau atrasti save padėjo tik kiokušin karatė, kurią pasirinko sulaukęs vienuolikos. Japonų kovos menas sužavėjo tuo, kad rezultatas nepriklauso nuo komandos draugų.

"Esu individualistas. Kiek darbo, sveikatos, laiko skiri sportui – tokius vaisius ir skini", – svarstė atletas.

Jonaviškis – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmakotechnikos studentas, dirba dviejose vaistinėse – Ukmergėje ir Kaune. Sportui – laisvalaikis.

"Kartais dieną suplanuoju net minučių tikslumu", – sakė Antanas. Tai padaryti padeda palankus vaistininko darbo grafikas. Kovotojas džiaugiasi, kad kolektyvas draugiškai išlydi į varžybas ir pasitinka sugrįžusį.

"Darbas vaistinėje artimas mano būdui. Kai klientas padėkoja, smagu, kad kažkuo padėjau", – kalbėjo A.Klibavičius ir pajuokavo, kad baltos spalvos drabužiai – jo dažniausi palydovai: vaistininko chalatą pakeičia kimono arba atvirkščiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių