Sportas, kuriame klaida gali kainuoti gyvybę

  • Teksto dydis:

„Tai, ką kiti laiko pavojumi, yra mano darbo esmė“, – sako vienas žymiausių Prancūzijos parkūrininkų Yaonnas Leroux. Paryžiaus stogais nuolat skriejantis sportininkas suklysti negali – apačioje nėra jokio apsauginio tinklo, tad bet kuris slystelėjimas gali būti mirtinas. Tačiau nuo 2009-ųjų šį sportą propaguojantis prancūzas tikina, jog svarbiausia čia – atsipalaiduoti.

„Parkūras – tai judėjimo menas, savo ribų peržengimas. Čia tiek psichologiškai, tiek fiziškai reikia prisitaikyti prie tam tikros aplinkos, kad įveiktum kliūtis“, – pasakoja parkūrininkas.

Nors vienas netikslus judesys čia gali būti lemtingas, atlikdamas triukus Y. Leroux išlieka ramus. „Nesijaučiu taip, lyg būčiau kokioje ypatingoje situacijoje, ar, kad turėčiau labai saugotis. Įsivaizduoju, kad paprasčiausiai einu tiesia ant žemės nupiešta linija. Vadovaudamasis šiuo principu nejaučiu jokios įtampos. Jeigu galiu eiti tiesia linija, vadinasi, nėra jokio pavojaus nukristi“, – svarsto sportininkas.

Tačiau net ir labiausiai patyrę parkūrininkai kartais slysteli. 30-metis sportininkas prisimena, kas nutiko prieš kelerius metus.

„Ruošiausi atlikti 360 laipsnių apsisukimą. Sukdamasis slystelėjau ir nukritau į vandenį. Tilto aukštis – 10 metrų. Laimė, moku plaukti, ir, priplaukęs prie kopėtėlių, išlipau į krantą. Visą gyvenimą prisiminsiu tą nelaimingą atsitikimą. Šiame sporte negalima suklysti. Tąkart man pasisekė, kad nukritau į vandenį“, – pažymi Y. Leroux.

Parkūrininkas profesionalas nuolat ieško naujų vietų, kur galėtų pademonstruoti savo meistriškumą. Paryžiuje daugybė stogų, bet ne ant visų lengva užlipti.

„Kalbant apie teisėtumą, Paryžiaus stogai yra „pilkoji zona“. Man tai labai nepalanku, todėl čia reikia būti atsargiam. Aišku, gali žūti ir per gatvę eidamas. Gyvenime būna daugybė atsitiktinumų, kurių negali numatyti. Kai užlipu ant stogo, esu tik aš, mano kūnas ir kliūtys, kurias turiu įveikti. Tai, ką kiti laiko pavojumi, yra mano darbo esmė“, – sako prancūzas.

Y. Leroux yra dalyvavęs daugelyje tarptautinių varžybų. 2013-ais metais jis tapo šios sporto šakos Pasaulio čempionu. Jis subūrė Prancūzijos parkūro komandą, įkūrė akademiją, kurioje dabar moko kitus to, ko yra išmokęs.

„Šiuo sportu gali bet kas užsiimti, nesvarbu, kiek jums metų, ar kokio sudėjimo esate. Nėra jokių pasiteisinimų. Tai – judėjimo, prisitaikant prie tam tikros vietos, menas. Mes visi turime kūną, ir turėtume juo naudotis, nepaisydami, kiek jums metų ar kokia patirtis“, – tikina meistras.

Plačiau – LRT KULTŪROS laidoje „Euromaxx“.


Šiame straipsnyje: parkūras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Mur

Mur portretas
Ir mirsta tokie "sportininkai", kaip kaciukao ziema. Pradeda dar paaglystyje, kai noru daug, o proto-mazokai. Krenta, dega nuo elektros paciupus ne ta laida.

valter

valter portretas
Ne sportas o durnizmas
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių