Ralio čempionas: jei suskaičiuočiau, kiek išleidau lenktynėms, užspringčiau

Norint pasiekti aukštų rezultatų automobilių lenktynėse, vien meistriškumo nepakanka. Du garsūs profesionalai Vytautas Švedas, Dovilas Čiūtelė ir lenktynininkas mėgėjas Rytis Garbaravičius pripažįsta, kad tikintis pirmųjų vietų dar reikia didelio entuziazmo ir nemažų pinigų.

Raudonasis žaibas

"Jei nori tik dalyvauti lenktynėse, gali "pasitampyti" ar paslidinėti ir su močiutės automobiliu, – sako daugkartinis Lietuvos ralio lenktynių čempionas kaunietis Dovilas Čiūtelė. – Tačiau jei sieki rezultato, tai – labai brangus sportas."

Jau seniai raudonuoju žaibu pramintu 1988 m. laidos žiguliuku "LADA 2105" įvairiose varžybose dalyvaujantis 37-erių ekstremalas nustojo skaičiuoti savo pergales, kai dešimt kartų laimėjo ralio lenktynes.

Su apie 1050 kg sveriančiu, apie 205 km/val. greitį išvystančiu, apie 170 AG galingumo varikliu ir apie 35–40 l/100km benzino sunaudojančiu raudonuoju žaibu Dovilas nesiskiria jau ne vienus metus, tačiau pamena ir lenktynes pirmos kartos "VW Golf". Prisimena ir vieną pigiausių dalyvavimą ralyje maždaug prieš dešimt metų: "Tuomet 300 litų mokėjau už starto mokestį, benzino buvo likę nuo praėjusių varžybų, nes buvo sugedęs automobilis, tad vieno etapo biudžetas buvo apie 500 litų."

Vis dėlto toks lenktynių biudžetas dėl aukščiausių vietų kovojančiam garsiam sportininkui dabar tėra prisiminimai.

Dalyvauti, bet nekovoti

"Kai svarbi kiekviena sekundė ir nori siekti pirmųjų vietų, privalai tinkamai prižiūrėti techniką: maždaug kas du tris greičio ruožus keisti padangas, laiku keisti amortizatorius. Jei to nedarysi, pralaimėsi, – neabejoja D.Čiūtelė. – Nemažai pinigų išleidžiu ir gedimams taisyti, nors kai kurie lenktynininkai visą sezoną nekeičia net stabdžių kaladėlių ir važiuoja su dviem padangų komplektais."

Norint sutaupyti pinigų, jei sugebI, pats gali ruošti automobilį garaže – vienam etapui tai padėtų sutaupyti apie du tris tūkstančius litų. Gali atsisakyti mechanikų per lenktynes, bet tai bus tik dalyvavimas, bet ne kova dėl aukščiausių vietų.

Daug galingesnį automobilį ralyje aplenksi nebent tik dėl jį vairavusio lenktynininko neprofesionalumo arba klaidos, kai šis negalės tęsti kovos.

Kodėl žiguliukas"? "Rusiška technika, jei tinkamai parengi lenktynėms, irgi gerai važiuoja, – aiškina profesionalas. – Egzotika patinka žiūrovams. Be to, jei neužimsi vienos iš pirmųjų trijų vietų, koks skirtumas su kokiu automobiliu būti dešimtuke – su "Subaru", "Mitsubishi" ar "Žiguli". Tad kam pirkti labai brangią techniką?"

"Ferrari" prieš "Žiguli"

Kai kuriems lenktynininkams ironišką šypseną keliančių "Omnitel 1000 kilometrų" lenktynių D.Čiūtelė neniekina. Tik pripažįsta, kad ten profesionalumas lemia apie 20 proc., o apie 80 – automobilio galingumas, brangumas. Ralyje šiuos procentus Dovilas skirsto po 50.

"Vis dėlto man patinka tų lenktynių atmosfera, aplinka. Ten šaunu", – šypsosi D.Čiūtelė.

Beje, būtent tose lenktynėse kauniečiui įstrigo vienas epizodas, kai prieš kelerius metus važiavo ir galingas "Ferrari": "Nuo jo, pagal laiką, atsilikome 8 proc., o kainų skirtumu jie mus pranoko bent 800 proc."

Ir nors prabangūs, galingi automobiliai tokiose lenktynėse dažniau aplenkia daug kuklesnius, tačiau tokių automobilių priežiūra ne tik brangesnė, bet ir daug sudėtingesnė: "Kai kuriems automobiliams lauko sąlygomis pakeisti greičių dėžę ar variklį prireiktų kelių valandų ar pusdienio."

Kiek per gyvenimą Dovilas išleido pinigų lenktynėms? Garsus sportininkas žaismingai šypsosi: "Neskaičiavau. Bet neblogas namukas išeitų. Ir ne prie kūdros, o nuostabioje vietoje, ant labai gražaus ežero kranto."

Vis dėlto, nepaisant didelių pinigų, norint siekti rezultatų, būtinas ir didelis entuziazmas. Tik tuo įvardija vieną situaciją Dovilas, kai savo X1 klasėje "1000 kilometrų" lenktynėse aplenkė daug galingesnių automobilių ir didelius biudžetus turinčias komandas bei užėmė trečią vietą, nors vienose lenktynėse teko keisti variklį, du kartus greičio dėžę.

Būtent dėl entuziazmo jis turbūt apie 80 proc. savo laiko skiria lenktynėms. Bandė sumažinti, tačiau tuomet vėl kažko trūkdavo ir apsukos vėl didėjo.

Kam jam viso to reikia? D.Čiūtelė juokiasi: "Paveldas iš tėvo lenktynininko. Vieniems nepersiduoda, man tai – jau narkotikas."

Lenktynių ligonis

Šią liepą vykusiose "1000 kilometrų" lenktynėse trečią vietą užėmęs 29-erių verslininkas Rytis Garbaravičius paskutines tris savaites lenktynėmis gyveno kiekvieną akimirką: pabusdavo ir užmigdavo su mintimis apie varžybas, komandos automobilį.

"Esu ligonis", – prakalbus apie greitį, lenktynes, šyptelėjo penktose tokiose lenktynėse Palangoje dalyvavęs Rytis. – Bet kokiam lenktynininkui pasakyk, kad yra galimybė nemokamai dalyvauti lenktynėse, nes ne visų finansinės galimybės vienodos, jis nedvejodamas sutiks."

R.Garbaravičius kartu su juo komandoje buvusiu dar vienu lenktynininku mėgėju Marijumi Mazuchu ir jau profesionaliu lenktynininku Robertu Kupčiku savo "BMW M3" rengė beveik metus.

"Išleidome daug, – neslepia Rytis ir neabejoja, kad lenktynės – vienas brangiausių sportų. – Vis dėlto tai turėjo įtakos mūsų užimtai vietai, nes "Martin Sport" mechanikų komanda labai gerai parengė automobilį. Važiavome šiek tiek tausodami automobilį, stabiliai, bet ne pernelyg lėtai. Tačiau mums pavyko aplenkti ne vieną komandą, kurių biudžetai buvo daug įspūdingesni."

Teikia daugiau meistriškumo

Greitį, adrenaliną ir automobilių lenktynes mėgstantis R.Garbaravičius neslepia, kad tai brangus hobis, kurį ne visi sau gali leisti.

"Gaila, kad kai kurie automobilių sporto mėgėjai negali sau leisti net ne paties didžiausio lenktynių biudžeto – apie 15–20 tūkst. litų. Nors pažįstu daug lenktynininkų, kurie važiuoja geriau už ne vieną "1000 kilometrų" lenktynių dalyvį, taip pat ir už mane, bet negali dalyvauti dėl finansinių problemų", – pastebi jis.

Rytis supranta, kad "1000 kilometrų" lenktynės nėra vairuotojo meistriškumo viršūnė ir čia daug lemia automobilis, mechanikai: "Trasa nėra sudėtinga, nors žiedinės lenktynės – taip pat sportas. Be to, Lietuvoje nėra gerų profesionalių trasų, nes Nemuno žiedas savo jau atgyveno."

Dideli entuziastai gali sutaupyti apie 30 proc. biudžeto, naudoti nenaujas padangas, stabdžių kaladėles, tačiau net ir tokioms lenktynėms, kur nepasieksi aukšto rezultato, pastebi Rytis, reikia nemažų finansų. Jo svajonė – važiuoti už profesionalų komandą, gauti atlyginimą ir gyventi vien tik lenktynėmis.

Net labai norintis dalyvauti ralio varžybose trečią vietą Palangos lenktynėse užėmęs R.Garbaravičius nesipuikuoja ir nuoširdžiai pripažįsta: "Esu pernelyg prastas lenktynininkas. Dar reikėtų labai daug treniruotis. Be to, būtina atsakomybė, nes kartu važiuoja ir šturmanas. Ralyje reikia gerai mokėti važiuoti ir nekelti pavojaus žiūrovams, kaip kartais būna su kai kuriais mėgėjais. Lenktynės – mano gyvenimo dalis. Vis dėlto kol kas važiuoju tik savo malonumui."

Pasaulio čempionato atsisakė

Automobilių sportas labai brangus. Ypač, jei palyginsi su šaškėmis. Taip teigia dar vienas daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Vytautas Švedas.

Apetitas kyla bevalgant. Didžiausia bėda, kad ir kaip būtų keista, – didieji rezultatai pasiekiami karjeros pradžioje. Ir sėkmė priverčia siekti kito kopėčių laiptelio.

"Jei nori tapti ralio čempionu ar bent kovoti dėl pirmųjų vietų, privalai tobulinti automobilį, o vieno padangų komplekto užteks maždaug 50 km, nes jos dėvisi bene 50 kartų daugiau nei statistinio vairuotojo, – prakalbus apie aukštesnį laiptelį lenktynių pasaulyje, finansų reikšmę išskyrė ir šešis kartus Lietuvos ralio čempionatus laimėjęs lenktynininkas. – Nuo padangų naujumo, stabdžių kaladėlių kokybės, automobilio svorio ir kitų detalių priklauso kiekviena sekundė, kuri nesvarbi pradedančiajam lenktynininkui. Augant meistriškumui, auga konkurencija ir didėja pinigai."

Vis dėlto brangus sportas Lietuvoje nublanksta prieš dalyvavimą Vakaruose rengiamose lentynėse. Būtent dėl finansinių galimybių net ir garsiausi Lietuvos lenktynininkai neleidžia sau dalyvauti pasaulio čempionatuose.

"Tapus tris kartus Lietuvos, taip pat Šiaurės Europos zonos, Baltijos čempionais, aplankė vizija atstovauti Lietuvai pasaulio čempionate. Vis dėlto apskaičiavus, kiek reikia finansų, greitai aprimome", – teigė V.Švedas.

Lietuvoje vienos lenktynės su "Production" klasės automobiliu kainuoja apie 10–15 tūkst. litų. Europos šalyse, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, vienas varžybų etapas, o iš viso įprastai būna šeši, kainuoja apie 40 tūkst. eurų.

"Nekalbu apie lenktynes Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Argentinoje, – šyptelėjo Vytautas ir pastebėjo, kad lietuviai patys gamindami apsaugos priemones ir daug kitų smulkių, bet svarbių dalykų, sutaupo iki 30 proc. finansų. – Ne pats brangiausias, R4 klasės reikalavimus atitinkantis automobilis, Suomijoje, Anglijoje, Vokietijoje kainuotų apie 110–120 tūkst. eurų."

Profesionalai nelaimių neišvengia

Kiek Vytautas išleido pinigų, nuo 2000 m. pradėjęs profesionalo karjerą?

"Mažiau, nei būtume išleidę dalyvaudami pasaulio ralio čempionate, bet ne vieną ir ne tris šimtus tūkstančių. Tiksliai neskaičiavau, bet jei suskaičiuočiau, turbūt užspringčiau", – juokiasi V.Švedas ir žarsto padėkas rėmėjams entuziastams.

Žinoma, finansai priklauso ir nuo to, kaip moki tausoti automobilį, nevirsti ant šono, nelaužai jo. Bet tokių nelaimių neišvengė nė vienas žinomas lenktynininkas.

"Tai – proceso dalis, nes norėdamas kovoti dėl aukščiausių vietų turi važiuoti maksimaliai rizikuodamas ir iš automobilio išspausdamas viską, ką gali. Turi jausti maksimalią ribą, – aiškina V.Švedas ir kartoja tūkstančių lenktynininkų korifėjaus, nuo 2004 iki 2012 m. devynis kartus pasaulio ralio čempionu tapusio prancūzo Sébastieno Loebo žodžius. – Jei niekada nevirsti, važiuoji pernelyg lėtai."

Praėjęs savaitgalis V.Švedui susklostė itin nesėkmingai. Ralio "Kauno ruduo 2013" favoritais laikyto ekipažo automobilis patyrė skaudžią avariją.

"Lėkėme maždaug 170–180 km/val. greičiu ir kažkaip netikėtai užkabinome posūkio vidų, kliudėme žolę ir akimirksniu mūsų bolidas pakilo į orą. Tėškėmės į melioracijos griovį, nuo smūgio vėl pakilome į orą ir vartaliojomės dar gal kokius 200 metrų", – po nelemtos avarijos prabėgus daugiau nei trims valandoms lenktynių spaudos centrui sunkiai rinkdamas žodžius pasakoja V.Švedas.

Rusas aplenkė arabą

"Net jei mašina prabangiausia ir geriausia, ją valdo žmogus. Neseniai dalyvavau ralio lenktynėse Estijoje. Ten važiavo ir Jungtinių Arabų Emyratų šeichas su apie 500 tūkst. eurų kainuojančiu WRC klasės automobiliu. Per minutės intervalą jį pasivijo niekam nežinomas rusas su "Mitsubishi EVO 9", – prestižines Estijos ralio varžybas "auto24 Rally Estonia 2013", kur dalyvavo ir pasaulio ralio čempionatų žvaigždė iš Suomijos Jari Matti Latvala, prisimena V.Švedas.

Ir jis, dar karjeros pradžioje su 1,4 l darbinio tūrio variklį turinčiu "VW Polo" užimdavo penktą–septintą vietas ir aplenkdavo ne vieną prabangų automobilį. "Aštrūs, nebijantys rizikuoti, bet pakankamai patyrę vaikinukai su priekiniais ratais varančiaisiais automobiliais aplenkia keturiais ratais varančiuosius "Mitsubishi" ar galingus "Subaru". Tokių pavyzdžių yra ir Lietuvoje. Daug mažiau vairuotojo meistriškumas lemia Palangos lenktynėse. Ten didelę įtaką turi gera, brangi technika, mechanikų komanda. Ralyje – tai pragariškas ne tik lenktynininkų, bet ir šturmano, mechanikų bei visos komandos darbas", – teigia V.Švedas.

Vis dėlto, nepaisant meistriškumo, didelių finansų, V.Švedas, kaip ir kalbinti V.Čiūtelė bei R.Garbaravičius, neslepia, kad lenktynėse didelės įtakos turi ir entuziazmas.

"Jei nori ko nors siekti, turi tuo gyventi, – kažkas šokinėja parašiutu, žaidžia tenisą, futbolą, o V.Švedas jau keliolika metų gyvena beveik vien lenktynėmis.

Kiek laiko per dieną jis skiria automobilių sportui? Šmaikštumu nesiskundžiantis čempionas nusijuokė: "Suskaičiuoti nesunku. Metai turi 365 dienas. Padauginkime iš 12 metų ir 7 mėnesių, praleistų profesionalų sporte. Kiek gausime? Apie 4500 dienų."

Brangus malonumas

Minimalus biudžetas, lenktynėse nesiekiant aukštų rezultatų: automobilis, kuriuo gali važiuoti ralio varžybose, kainuos apie 7 tūkst. litų, 1,5 tūkst. litų kainuoja starto mokestis, apie 500 litų prireiks benzinui.

Vidutiniškai vienas etapas kainuoja apie 12–15, tačiau neretai ir 20–30 tūkst. litų. Per sezoną išleidžiama apie 100–150 tūkst. litų.

Ralio varžybose padangoms išleidžiama apie 3 tūkst., stabdžių kaladėlėms – apie 1,5 tūkst., amortizatoriui, kurį lyderiai įprastai keičia kas dvejas trejas lenktynes, – apie 3,5 tūkst. litų.


Šiame straipsnyje: ralislenktynėsautomobiliai

NAUJAUSI KOMENTARAI

siaip

siaip portretas
isleisti viena, uzdirbti visai kas kita
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių