R. Kančys: Rio – tai tik olimpinės svajonės pradžia

  • Teksto dydis:

Pirmasis Lietuvos vyras, po 12 metų pertraukos įvykdęs olimpinį maratono normatyvą, „Kauno maratono klubo“ sportininkas Remigijus Kančys tiki, kad ši olimpiada – tik didelių svajonių pradžia.

Praėjus pusantros savaitės nuo olimpinio starto ir 75 vietos iš 155 dalyvių kalbėjomės su sportininku apie šią gyvenimą keičiančią patirtį ir olimpiados iššūkius.

Į Rio išskridote likus tik keletui dienų iki starto. Ar skrydžio neprailgino jaudulys?

Jaudulys tiek skrendant, tiek prieš startą buvo, bet nestiprus. Kaip ir prieš kiekvienas varžybas. Visgi šiam startui ruošiausi daugiau nei metus. Turėjau laiko pasiruošti psichologiškai. Pats skrydis, kai reikia skristi su persėdimais ir laukimais oro uoste prailgo savaime ir vargino. Tiek į, tiek ir iš žaidynių.

Iškart po finišo atrodėte nepatenkintas pasiektu rezultatu (2 val. 21 min. 10 sek). Kaip pasirodymą vertinant praėjus emocijoms?

Tuo metu tikrai norėjosi geriau, nei pasiekiau. Bet visgi žiūrint atgal, rezultatas buvo tikrai geras. Gal ne toks, kokio tikėjausi, bet jis gėdos nedaro. Buvo sunku, nelabai patiko drėgmė, bet sąlygos visiems vienodos ir ieškoti kaltų tikrai nenoriu.

Ar nebuvo sunku bėgti kelis vienodus ratus, kurie sudarė maratono distanciją?

Tikrai ne. Juos įveikti pavyko gana greitai. Jautėsi daug palaikymo trasoje. Mačiau tarp žiūrovų ir Lietuvos vėliavas, lietuvišką palaikymą. Nors linksmiausia, kai vienoje vietoje bėgant kažkas pradėjo demonstruoti savo žinias apie Lietuvą ir šaukti „Sabonis“. Visas šis palaikymas labai padėjo, suteikė papildomų jėgų bėgti ir ryžto. Palaikymo turime ir kitame žemės pusrutulyje! Daugiau iš trasos nelabai ką atsimenu. Visgi bėgi susikaupęs ir aplinkos nelabai matai, čia ne treniruotės ar lengvas pasibėgiojimas, kad galėtum bėgti ir žvalgytis. Džiaugiuosi pasiekęs finišą, kad ir kaip sunku buvo. Tikiuosi, dar turėsiu progų pagerinti savo rezultatą kitose olimpiadose.

Girdėjome daug įvairių kuriozų iš sportininkų miestelio. Kokie Jūsų įspūdžiai iš jo?

Nesiskundžiu. Lovą turėjome, nusiprausti buvo kur. Pati aplinka gražiai sutvarkyta, atmosfera irgi smagi. Daug sportininkų, atvykusių dėl vieno tikslo. Teko sutikti ir maratonininkes trynukes iš Estijos. Sutikau ir kitų puikiai žinomų sportininkų. Čia pat ir mankštą darydavome. Apibėgdavome porą ratų aplink miestelį ir užtekdavo. Tiesa, buvome perspėti, kad nėra protinga kur nors toliau vieniems bėgti ar eiti. Į varžybas taip pat buvome nuvežti, o po jų tiesiai parvežti atgal. Be jokio blaškymosi. Visa tai vardan mūsų saugumo.

Po starto dar kurį laiką pasilikote Rio de Žaneire. Ką aplankėte ir nuveikėte?

Laiko neturėjome daug, tad po starto su kitais sportininkais nuvykome iki Kristaus Atpirkėjo statulos, aplankėme vietines parduotuves, prisipirkome suvenyrų. Tai buvo mano pirmoji kelionė toliau Europos, tad buvo įdomu stebėti kitokią kultūrą, vietas ir klimatą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių