Pabaiga arti? Morališkai kauniečių sužlugdytas „Lietuvos rytas“

Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkų ir trenerio žodžiai prieštaravo kūno kalbos ženklams.

„Yra tikėjimas. Nėra taip, kad nuleidome galvas“, – tikino Steponas Babrauskas.

Kapitonas, atrodo, nė nepastebėjo nuleistomis galvomis vienas po kito iš „Žalgirio“ arenos kulniuojančių komandos draugų. Paskutinis persirengimo kambarį palikęs Babrauskas taip pat žingsniavo panarinęs galvą.

Ne pasakyti žodžiai, o kūnų judesiai išdavė, kokie tikrieji „Lietuvos ryto“ krepšininkų jausmai.

Širdį žadėjęs atiduoti Renaldas Seibutis ėjo labiausiai susikrimtęs. Galvą gobtuvu dengęs ekipos lyderis vos palikęs rūbinę pasislėpė nuo žiniasklaidos: „Aš neturiu ką pasakyti.“

Atsakinėdamas į klausimus Babrauskas kelis kartus korpusu sukosi durų link. Vilnietis skubėjo palikti jam ypatingai nesvetingą „Žalgirio“ areną, tačiau savo pareigą atliko.

Taip „Lietuvos rytas“ išgyveno vieną skaudžiausių pralaimėjimų Lietuvos krepšinio lygos istorijoje. Finalo serijos trečiosiose rungtynėse vilniečiai 45:72 nepasipriešino Kauno komandai.

Žaidėjai nusivylė įrašę klubo vardą į LKL antirekordų knygą.

„Na va, davėme šiandien dar ir antirekordą...“, – atsiduso Babrauskas, kai už kelių metrų išgirdo su žurnalistu bendraujančio Mindaugo Katelyno žodžius.

Klausimus, kodėl pavyko įmesti vos 45 taškus, „Lietuvos ryto“ žaidėjai palydėdavo gūžčiodami pečiais. Jie po kelis sykius kartodavo paprasčiausiai nežinantys.

Per rungtynes jaunieji krepšininkai atrodė išsigandę. Pirmoje rungtynių pusėje net ir būdami laisvi nežiūrėdavo į krepšį. Vėliau patyręs Babrauskas pripažino, kad žalgiriečių agresyvumas privertė gerokai sutrikti net ir jį.

„Stengiamės ir žiūrime į krepšį, – prieštarauti mėgino Eimantas Bendžius. – Bet nejaučiame žaidimo. Kai esu laisvas, nemetu. Pradedu galvoti apie geresnį sprendimą. Tada bandau prasiveržti arba atlikti perdavimą, bet viskas gaunasi atvirkščiai.“

Galiausiai jis pripažino stingantis pasitikėjimo ir ištarė dar vieną sirgaliams skirtą „atsiprašau“.

Sutrikęs jautėsi ir Simas Buterlevičius: „Nežinau. Nenoriu gilintis. Dabar man sunku kalbėti. Apie taktikas nenoriu nieko šnekėti.“

„Mūsų komanda jauna, bet nereikia sakyti, kad jauni bijo mesti, o seni nebijo, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ tvirtino Babrauskas. – Laimime ir pralaimime kaip ekipa.

Nenoriu išskirti, kas bijo ar nebijo. „Lietuvos rytas“ pralaimėjo, todėl bijojo visa komanda. Sunku kalbėti, nes jau daug prisišnekėjome. Atrodo, kad dabar viskas atvirkščiai sugriuvo ir niekas nepasisekė.“

Puolėjas, komandą vadinęs iš kosmoso, o žaidimą įvertinęs šūdinai, labiausiai apgailestavo dėl sirgalių. Gerbėjų ir Vilniaus miesto gyventojų atsiprašė ir treneris Dirkas Bauermannas.

„Kai „Žalgiris“ antrojoje pusėje pirmavo 25 taškais, jie žaidė kiečiau nei mes, – pyko sostinės komandos strategas. – Taip negali būti, tai turi keistis ir žinau, kad keisis.”

Pirmiausia treneris privalo turėti atsakymą, kaip tai pakeisti. Vien žinojimas neapsaugos, nes finalo serijoje iki keturių pergalių įsibėgėjęs „Žalgiris“ pirmauja jau 3:0. Antradienį „Siemens“ arenoje kauniečiai pasiryžę šauti pergalės šampaną ir istorija yra jų pusėje – iki šiol nė viena LKL komanda nėra laimėjusi rungtynių atsilikdama serijoje 0-3.

Vilniečių rūbinę gaubusi mirtina tyla išdavė, jog žalgiriečiai lemiamą dūrį veikiausiai smeigė Kaune. Panašu, kad varžovai tikėjimą nugalėti „Žalgirį“ pradėjo painioti su noru bei bandymu tikėti.

„Dabar sakysime, kad netikime? Turime tikėti“, – save įtikinti mėgino Bendžius.

„Žalgiris“ patyręs. Jam dar liko VTB Vieningosios lygos kovos, todėl nori greičiau baigti LKL finalo seriją, – varžovų stovykloje atsakymų ieškojo Babrauskas. – Bandysime ieškoti, gal pavyks kažkuo nustebinti. Bet kol kas šioje serijoje niekuo nenustebinome.“

„Mes tikrai savimi tikėjome ir tikime, – ryžtingus žodžius tarė tylus Buterlevičiaus balsas. – Nenoriu leistis į kalbas, tiesiog noriu atsiprašyti visų žmonių, kurie palaiko ir tiki.“

Apie galimą žalgiriečių triumfą Vilniuje užsiminęs Bauermannas stengėsi nuslėpti į viršų kylančią baltą vėliavą: „Negalime nukristi ir verkti. Reikia nusivalyti dulkes, atsiraitoti rankoves ir kovoti. Mes to šiandien nedarėme.“

Tačiau netrukus pats pasėjo abejonės sėklą: „Neleisime „Žalgiriui“ pabaigti mūsų sezono namie... Arba bent jau stengsimės.”

Sutrikusių krepšininkų akys nedegė sportiniu pykčiu. „Lietuvos rytas“ tyliai pripažino „Žalgirio“ pranašumą, bet nenori matyti triumfuojančių kauniečių savo namuose.

Vaizdo reportažas: