Olimpinio Sąjūdžio tėvas: dabar esu užimtas kaip niekada (interviu)

Beveik ketvirtį amžiaus Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) vadovavęs Artūras Poviliūnas laiką skaičiuoja sekundėmis: „Esu dar labiau užimtas nei anksčiau“, - pripažįsta šiuo metu garbės prezidento pareigas einantis A Poviliūnas. Savaitraštis „Vilniaus diena“ su pagrindiniu Olimpinio Sąjūdžio Lietuvoje iniciatoriumi kalbėjosi apie pirmąsias Europos žaidynes, ateities projektus bei pagrindinius iššūkius šiuolaikiniame sporto pasaulyje.

- Neseniai grįžote iš Azerbaidžano sostinės Baku, kur susitikote su šalies prezidentu Ilhamu Alijevu ir aptarėte pasirengimą artėjančioms Europos žaidynėms. Kaip vertinate šį vizitą?, - paklausėme A. Poviliūno.

- Visi žemynai jau anksčiau turėjo savo žaidynes. Europoje iki šiol buvo tik Viduržemio jūros, mažųjų šalių žaidynės ir olimpiniai festivaliai. Vienas iš pagrindinių šio stambaus renginio sumanytojų – Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentai  Jacques'as Rogge ir Europos OK vadovas Patrickas Hickey.

Surengti Europos žaidynes nėra paprasta. Sportininkų tvarkaraščiai labai suspausti. Tarkime, lengvaatlečiai dalyvauja Auksinės lygos etapuose, komandinėse varžybose ir t.t. Tačiau Azerbaidžano valdžia rodo didžiulį entuziazmą. Valstybės prezidentas kartu vadovauja ir olimpiniam komitetui. Iki žaidynių liko vos dveji metai. Tai labai mažas laiko tarpas, kol kas yra nemažai klaustukų, tačiau tai normalu. Viskas turėtų išsispręsti, jie su finansais problemų neturi. Organizaciniam komitetui vadovauja I. Alijevo žmona Mehriban, kuri yra ir gimnastikos federacijos prezidentė. Azerbaidžanas į pagalbą pasitelkė Atlantos žaidynių organizatorius. Tai rodo jų rimtą požiūrį.

- Koks žaidynėse bus jūsų vaidmuo?

- Labai džiaugiuosi, kad esu įtrauktas į  16 asmenų žaidynių koordinacinę grupę, kuri atliks savotišką revizorių vaidmenį. Jai vadovauja Graikijos OK prezidentas Spyros Capralos. Pagrindinis Atėnų olimpiados organizatorius įspėjo, kad dauguma Graikijos sporto bazių šiuo metu apleistos ir nėra reikalingos. Tačiau azerbaidžaniečiai tai praleidžia pro ausis. Jie turi savų planų ir Europos žaidynės Baku turėtų tapti preliudija į tikrąsias olimpines žaidynes.

Balandžio 28-29 dienomis I. Alijevas mus priėmė savo rezidencijoje. Taip pat aplankėme sporto bazes, olimpinį kaimelį. Dar nemačiau tokio lygio apartamentų jokiose žaidynėse. Kambariai bent pusantro karto didesni nei įprasta. Tai bus problema prieš 2016 m. Rio De Žaneiro žaidynes, nes ten sąlygos bus prastenės. Kartelė iškelta labai aukštai. Visus objektus nuo olimpinio kaimelio galima pasiekti per 15-20 minučių. Aptarėme žaidynių atidarymo ir uždarymo scenarijų variantus. Kaip juokavo prezidentas, pagaliau visi supras, kad Azerbaidžanas yra Europoje. Vis tik tai yra musulmoniška šalis, todėl kultūrų įvairovė turėtų atsispindėti ir renginiuose.

- Kokio tai masto renginys ir kokios sporto šakos bus kultivuojamos?

- Žaidynėse dalyvaus 6 500 atletų. Tai yra labai daug, nes įprastose olimpiadose dalyvauja apie 10 000 sportininkų. Bus propaguojama 19 sporto šakų – šaudymas iš lanko, vandens sportas, lengvoji atletika, badmintonas, krepšinis 3 prieš 3, boksas, kanojų sportas, dviračiai, fechtavimas, paplūdimio futbolas. Taip pat sportinė ir meninė gimnastika, dziudo, karatė, šaudymas, stalo tenisas, taekwondo, biatlonas, paplūdimio ir salės tinklinis, imtynės. Tiesa, sąrašas galutinai bus patvirtintas mėnesio pabaigoje. Atrankos kriterijai artimiausi metu bus sprendžiami per šalių sporto federacijas..

- Kokio galime tikėtis lietuvių sportininkų desanto?

- Kai kurių sporto šakų nekultivuojame. Nežinau, ar galėtume turėti paplūdimio futbolo ar kalnų dviračių atstovų. Nemenki tradicinės karatė sportininkų šansai. Neabejoju, kad krepšinio trijulių varžybose turėsime savo atstovų ir sieksime aukštų tikslų. Tas pats pasakytina apie lengvąją atletiką, imtynes.  Bus įdomu stebėti, nes kai kuriose sporto šakose šios žaidynės taps pagrindine atranka į 2016-ųjų olimpiadą.

- Nuo spalio mėnesio einate LTOK garbės prezidento pareigas. Kaip jaučiatės šiame amplua?

- Žinote, kai 24 metus be pertraukų vadovauji Olimpiniam Sąjūdžiui nėra lengva nuo to atitrūkti. Nebegaliu tiesiogiai padėti priimant sprendimus. Vis dar sunku apsiprasti. Tačiau laikausi nuomonės, kad jokiu būdu negalima kištis į naujos vadovybės veiklą ir sprendimus. Juk jie patys gerai dirba, yra aktyvūs, supranta reikalų esmę. Jeigu jie paprašo mano pagalbos, mielai sutinku. Generalinėje asamblėjoje Dainą Gudzinevičiūtę jau supažindinau su Tarptautinio olimpinio komiteto šeima. Viskas vyko pozityviai. Naujoji LTOK prezidentė yra labai komunikabili. Daina iškart buvo priimta į Europos moterų komisiją.

Dabar veiklos man yra netgi daugiau. Reguliariai rengiu tekstus „Olimpinės panoramos“ žurnalui, esu kultūros ir istorijos komisijos pirmininkas. Šiemet mūsų komitetas mini 25-erių metų jubiliejų. Planuojame sukviesti buvusius ir esamus Baltijos valstybių komitetų vadovus, surengti mokslinę konferenciją, skirtą apžvelgti istoriškai svarbius įvykius.

Buvo netikėta, kai mane pakvietė į tarptautinės sporto kino ir televizijos federaciją. Lapričio mėnesį Milane vyks meninių sporto filmų peržiūra. Taip pat esu Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) docentas, vesti paskaitas taip pat kviečia Lietuvos sporto universitetas (LSU). Labai malonu, kad galiu bendrauti su jaunimu, tuomet tarsi pats tampu jaunesnis. Dirbame prie knygos projekto „Lietuvos olimpiečiai“. Tai yra enciklopedinis darbas, reikalaujantis didžiulės atsakomybės. Iš esmės, jau parengta ir dar viena knyga – „Kita olimpinio medalio pusė“. Ją rašėme su artimu bičiuliu  Aloyzu Urbonu. Deja, jis netikėtai mirė. Niekaip negaliu apsispręsti dėl galutinio knygos varianto.

- Kokį olimpinį komitetą norėtumėte matyti ateityje?

- LTOK dirba sėkmingai, tačiau Lietuvos sporte man patinka tikrai ne viskas. Dabar viskas keičiasi. Technologijų įtaka, kartų skirtumai, kinta ir olimpinių žaidynių programa. Netrukus keisis Tarptautinio olimpinio komiteto vadovai. Nors tai ne Dievas Tėvas, tačiau nuo jo priklauso daug. Vienas iš pretendentų – dabartinis viceprezidentas, teisininkas iš Vokietijos Tomas Bachas. Jis yra fechtavimo čempionas, kelis kartus viešėjęs Lietuvoje. Tai labai šiltas žmogus. Jis man atrodo tinkamiausias kandidatas. Tačiau be jo taip pat yra kiti rimti pretendentai – šuolių su kartimi olimpinis čempionas Sergejus Bubka, dabar einantis Ukrainos prezidento sporto ir jaunimo reikalų patarėjo pareigas

Jeigu savo kandidatūrą iškeltų Tarptautinės irklavimo federacijos prezidentas Denisas Osvaldas, su juo konkuruoti būtų itin sunku. Tai labai įtakingas žmogus. Savo kandidatą kels visi kontinentai, išskyrus Okeaniją. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atstovas Richardas Carrionas – Niujorko federalinio banko valdybos pirmininkas. Tai yra tipinis verslo žmogus.

Jeigu rinkimus laimėtų T. Bachas, tai būtų neskausmingi ir savalaikiai pokyčiai. Nedrįsčiau prognozuoti, kas nutiktų R. Carriono pergalės atveju. Juk gerai žinome JAV lobizmo gajumą. Į olimpines žaidynes gali būti pasiūlytos tos sporto šakos, kurių inventorių parduoti yra naudingiausia. Tai nerašytiniai dalykai, tačiau tokie procesai vyksta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių