Norint gauti finansavimą federacijoms reikės tobulėti

Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS), dalyvaudama tarptautiniame projekte, pradėjo Lietuvos sporto federacijų analizę, o tyrimo pabaigoje pateiks gerojo valdymo principų rekomendacijas.

Lietuvos sporto federacijoms buvo pateikta speciali savianalizės anketa, kurioje organizacijų vadovai turi pateikti duomenis apie federacijų struktūrą, valdymą ir kitus organizacinius dalykus.

Federacijų veiklos tyrimą vykdo LSFS generalinė sekretorė Agnė Vanagienė, rengianti Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) organizuojamų vienerių metų sporto vadybos studijų (MEMOS) baigiamąjį darbą tema „Gerasis valdymas sporte – Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų problemos ir perspektyvos“.

Sąžiningiausiai į anketos klausimus atsakiusios olimpinių sporto šakų federacijos nuo 2016 m. galės pretenduoti į Olimpinio solidarumo lėšas, skirtas gerojo valdymo principų, veiklos strategijos tobulinimui, tarptautinių ekspertų mokymams.

A. Vanagienė teigia, kad Lietuvos sporto federacijų veikla šiuo metu labai skiriasi – vienos yra sukūrusios gana dideles struktūras, o kitose vis dar darbuojasi tik generalinis sekretorius ir buhalterė.

– Agne, ko mokėtės MEMOS, ką naujo, naudingo pasisėmėte iš šių studijų?

– MEMOS yra vienerių metų vykdomosios sporto vadybos studijos, kurios finansuojamos TOK Olimpinio solidarumo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) lėšomis. Kiekvienas nacionalinis olimpinis komitetas kartą per metus gali pateikti vieną kandidatūrą studijoms, o tarptautinių ekspertų atrankos komisija, atsižvelgdama į pageidaujamą baigiamojo darbo temą, motyvacinį laišką ir darbo patirtį, sprendžia, ar kandidatas yra tinkamas.

Kartu su manimi studijuoja atstovai iš dar 37 valstybių, paskaitas skaito geriausi pasaulio ekspertai. Jau įvyko 2 mokslų sesijos, kiekvienoje iš jų laikomi egzaminai, atliekamos įvairios praktinės užduotys. Netrukus laukia 3-oji sesija, o rugsėjo mėnesį – baigiamojo darbo gynimas Olimpiniame muziejuje Lozanoje.

Tokie dėstomi dalykai, kaip sporto organizacijų vadyba, rinkodara, komunikacija, finansų valdymas, ir daugybė praktinių pavyzdžių iš kartu studijuojančių kolegų duoda labai daug naudos ir naujų idėjų, žinių, praplečia akiratį ir suvokimą, kad turime dar labai daug nepnaudotų galimybių veiklos tobulinimui.

– Kokia yra tarptautinė praktika, kaip turėtų atrodyti tobulas sporto organizacijos valdymo modelis ir kiti organizaciniai dalykai?

–  Diskusijos dėl sporto organizacijų valdymo prasidėjo daugiau kaip prieš 10 metų, perėmus praktiką iš privataus sektoriaus, kuriame pirmosios rekomendacijos įmonių valdyboms pasirodė dar 1980-aisiais. Pavyzdžiui, Nyderlandų olimpinis komitetas – sporto federacijų sąjunga dar 2005 m. savo nariams rekomendavo įsivesti Gerojo valdymo kodeksą.

2008-aisiais TOK paskelbė fundamentalius gerojo valdymo elementus, kurie nuo 2016 m. bus privalomi visiems nacionaliniams olimpiniams komitetams. To pasekoje – ir nacionalinėms olimpinių sporto šakų federacijoms.

Apibrėžti, kaip turi atrodyti tobulas sporto organizacijos valdymo modelis, veikiausiai neįmanoma. Pažanga ir organizacijos vystymasis yra nesibaigiantis procesas. Tačiau kiekviena sporto organizacija, siekdama produktyvios, efektyvios, etiškos veiklos, privalo laikytis minimalių reikalavimų. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti keletą reikalavimų, kurie turėtų būti privalomi: etikos kodeksas, padedantis išvengti interesų konfliktų, privaloma vadovų rotacija, ilgalaikė strategija, kasmetinės finansinės ataskaitos ir auditas, viešųjų pirkimų taisyklės ir pan.

– Kaip šiame kontekste atrodo Lietuvos sporto organizacijos?

– Šią savaitę pradėjau Lietuvos sporto šakų federacijų analizę, specialus klausimynas yra išsiųstas visoms federacijoms.

Labai svarbu, kad jos save vertintų kritiškai ir atsakytų į klausimus sąžiningai. Taip sužinosime silpnąsias vietas, atitinkamai rengsime mokymus, nukreipsime papildomą paramą tobulinimams federacijų viduje. Atsižvelgiant į gautus rezultatus bus parengtos ir rekomendacijos.

Mano manymu, didžiausios Lietuvos sporto organizacijų problemos yra susijusios su struktūrinėmis klaidomis, o egzistuojančios taisyklės skiriasi nuo realios elgsenos. Tačiau tikroji situacija išaiškės kovo pabaigoje, kai dauguma federacijų pateiks savo anketas.

– Kada planuojate užbaigti darbą ir pateikti rekomendacijas federacijoms?

– Lietuvos sporto šakų federacijų analizė bus užbaigta kovo pabaigoje, tuomet vykdysiu didžiųjų skėtinių sporto organizacijų vadovų interviu.

Vėliau, remiantis anketos duomenimis ir interviu atsakymais, kartu su savo darbo vadovu Thierry Zintzu pradėsiu rengti rekomendacijas, pritaikytas specialiai Lietuvai. Jos bus baigtos iki liepos vidurio.

Rugsėjo mėnesį laukia baigiamojo darbo gynimas, o sukurtos rekomendacijos, išvertus jas į lietuvių kalbą, taps galimu naudoti įrankiu.

– Ar nenutiks taip, kad jūs pateiksite rekomendacijas, bet jos nuguls į stalčius? Nauji darbuotojai, nauji projektai reikalauja investicijų, o mūsų sporto organizacijoms beveik visada pinigų trūksta.

–  Rinkdamasi baigiamojo darbo temą, diskutavau apie tai su LTOK vadovais. Sutarėme, kad parengtos rekomendacijos nebus tik deklaratyvios, jos netrukus taps privalomos olimpinių sporto šakų federacijoms, kurios gauna paramą iš LTOK.

Esame apie tai diskutavę ir su Kūno kultūros ir sporto departamento vadovu, todėl gali būti, kad rekomendacijos taps privalomos visoms federacijoms, gaunančios biudžeto lėšų.

Per vieną tarptautinį projektą jau esamę suplanavę sporto šakų federacijoms rengti mokymus, kurių metu aiškinsime būsimųjų rekomendacijų tikslą, naudą, reikalingus atlikti žingsnius ir pan.

Jau nuo 2016-ųjų olimpinių sporto šakų federacijos galės pretenduoti į Olimpinio solidarumo lėšas, skirtas gerojo valdymo principų, veiklos strategijos tobulinimui, tarptautinių ekspertų mokymams, kad parengtos rekomendacijos būtų įgyvendinamos. Tikiu, kad atsiradęs poreikis keistis skatins sporto organizacijas siekti reikšmingų rezultatų.