Maratonininkė Ž. Balčiūnaitė tikisi grįžti su trenksmu

„Tuos du metus visą laiką judėjau, nebuvo nė dienos, kad nebėgiočiau“, - taip po dviejų metų diskvalifikacijos savo kalbą pradėjo garsiausia Lietuvos maratonininkė Živilė Balčiūnaitė.

Grįš stipresnė

„Per tuos metus susilaukiau dukrytės. Išnaudojau laisvą laiką, - šypsojosi atletė. – Mano tikslai labai paprasti: noriu pasiekti pačią geriausią sportinę formą. Noriu siekti geresnių rezultatų negu jie buvo anksčiau, nenoriu sustoti. Pirmasis mano startas – šeštadienį. Tai bus mano vardo bėgimas prie Baltojo tilto“.

Po šio bėgimo maratonininkė pradės intensyvų pasiruošimą maratono bėgimui lapkričio mėnesį Japonijoje.

„Šeštadienio bėgimas – tarsi kontrolinis. Dabar mūsų didžiausia problema – prarastos greičio savybės. Ištverme Živilė tikrai negali skųstis, - kalbėjo bėgikės treneris Romas Sausaitis. – Moteris po gimdymo į sportą grįžta su naujomis jėgomis, jaučiasi stipresnė, nes sportuoja ne tik dėl savęs, tačiau ir dėl savo kūdikio gerbūvio. Tai prideda papildomos motyvacijos“.

Treneris neslėpė, kad po bėgimo Vilniuje sportininkės laukia juodas darbas. „Nors ji du metus judėjo, tačiau dar liko darbų, kuriuos turime atlikti. Tikimės, kad likus dviems savaitėms iki maratono Japonijoje pavyks startuoti Italijoje organizuojamame pusės maratono bėgime“, - planais dalinosi treneris.

Nukrito svoris

„Prisipažinsiu, kad per tuos du metus nesu bandžiusi įveikti maratono distancijos. Manau, kad jaudinsiuosi prieš oficialų startą, - šypsojosi smulkutė sportininkė, kuri prisipažino, kad anksčiau prie  ruošdamasi startams sverdavo apie 47-48 kilogramus. – Dabar sveriu 45 kg ir jaučiu, kad kažko trūksta, tačiau treneris sako, kad tai gali būti vienas iš mano privalumų. Reikės mažiau svorio nešti“.

R. Sausaitis pabrėžė, kad bėgikė jaudinasi prieš kiekvieną bėgimą. „Tačiau viskas priklauso nuo sportininko motyvacijos. Jaudintis yra būtina, bet svarbu, kad nekrėstų sportinis drugys, kuris rezultatui tik kenkia. Žinote, jei iš viso nėra jaudulio, nebus ir gero rezultato“.

Paklausta, kaip treniruotes pakoregavo vaikelis, Ž. Balčiūnaitė pakartojo jau ne kartą sakytą frazę: „Visą dieną jaučiuosi tarsi voverė rate“.

„Visą laiką tenka judėti. Greičiausiai dėl to dabar tokia „kūda“ ir esu. Nedėjau jokių pastangų mesdama svorį, o pavyko jį numesti anksčiau negu reikia“, - prisipažino Ž. Balčiūnaitė.

Sulauks konkurencijos

Sportininkė prisipažino, kad pilnaverčių sporto stovyklų nebuvo. „Tik šią savaitę susiorganizavome nedideles stovyklėlės Palangoje. Norėjome treniruotis gryname ore, nes bėgti reikia ne penkis ar dešimt kilometrų, o kur kas daugiau, - pasakojo maratonininkė. – Norėjosi pakeisti aplinką".

Šeštadienio bėgime Ž. Balčiūnaitė bėgs 10 kilometrų distanciją. „Noriu, kad tai man būtų gera treniruotė. Pasitikrinsiu save. Dar nemačiau dalyvių sąrašo, tačiau žinau, kad jau yra užsiregistravusi Diana Lobačevskė, Vaida Žūsinaitė. Manau, kad turėsiu su kuom pasivaržyti“, - juokėsi Ž. Balčiūnaitė.

R. Sausaitis sakė, kad šiame bėgime svarbiausia – bėgimas turi būti vertas bėgimo vardo.

„Žinote, maratone niekada nebūna antro šanso. Jeigu neprabėgi gerai, savo vardo reputacija kilstelti gali tik po kurio laiko. Sportininkas mobilizuojasi ne bėgimo dienai, o bėgimo valandai. Tai nėra lengva padaryti. Todėl norisi, kad pirmasis startas būtų kuo puikesnis“, - kalbėjo treneris.