Magiškas NCAA krepšinio pasaulis iš arti: naujokai lygoje

Nacionalinės studentų sporto asociacijos (NCAA) straipsnių ciklas ir šį antradienį grįžta Jūsų dėmesiui. Krepšinio naujienų portalas „Tritaškis.lt“ šįkart pateiks Jums priešpaskutinę – ketvirtą ciklo dalį, o paskutinė dalis Jūsų dėmesio lauks dar po savaitės (05.14).

Ketvirtoje dalyje supažindinsime su naujokų krepšininkų atėjimu į lyga, iškylančiais sunkumais, taisyklių pažeidimas ir pareigomis komandoje.

Ilgas kvietimo į komandą procesas

Visose profesionaliose krepšinio lygose komandos, norėdamos matyti žaidėją savo gretose, paprasčiausiai derasi dėl kontrakto ir galiausiai jį pasirašo arba ne. Bet NCAA krepšinis nėra profesionalus. Čia galioja kitos taisyklės ir žaidėjų kvietimas į komandą yra ganėtinai ilgas ir sudėtingas procesas.

Apie žaidėjų kvietimus į „Ivy league“ konferencijos komandas papasakojo mokslų požiūriu prestižiniame Dartmuto universitete besimokantis ir žaidžiantis krepšinį Gabrielius Maldūnas.

„Treneriai nori prisivilioti kuo geresnius žaidėjus į savo komandą. Tačiau mūsų konferencija turi aukštą akademinį indeksą – turi surinkti tam tikrą pažymių ir egzaminų vidurkį, kad galėtum patekti į vieną iš „Ivy league“ konferencijos universitetų. Todėl mūsų treneriai pradeda žaidėjų kvietimą į komandą klausdami apie jų pažymius. Praėjus šį slenkstį, prasideda vizitai, per kuriuos universitetas apmoka už visą kelionę, nakvynę, maistą ir t.t. Tačiau tokius vizitus žaidėjas gali turėti tik penkis per visus universitetus. O paprastų vizitų, už kuriuos susimoki pats, gali turėti kiek nori. Per vizitus žaidėjai, kurie jau žaidžia to universiteto komandoje, būsimiems naujokams aprodo visą studentišką gyvenimą ir parodo visus universiteto pliusus, kad tik prisiviliotų tą žaidėją“, – teigė „Dartmouth Big Green“ ekipai atstovaujantis lietuvis.

Kitą lietuvį – Egidijų Mockevičių – universitetas į savo gretas bandė prisikviesti kurį laiką. Galiausiai vidurio puolėjas sutiko atstovauti „Evansville Aces“ universiteto ekipai, kurioje rungtyniauja ir jo draugas Rokas Česnulevičius.

„Nepaslaptis, kad turėjau galimybę išvažiuoti į Jungtines Amerikos Valstijas ir ankščiau, – pradėjo E.Mockevičius. – Bet tuo metu pabūgau tokio ekstremalaus ir tokio kardinalaus pokyčio savo gyvenime, todėl nusprendžiau pasilikti Lietuvoje. Na, o pats procesas vyko beveik du metus, inicijuojant vienam mano geram draugui. Būtent jis ir pasiūlė atvykti į NCAA komandą, kadangi parodė mano vaizdo medžiagą savo treneriams, o jie manimi susidomėjo. Būtent nuo to ir prasidėjo ilgas ir gan sudėtingas kelias link mano pasukimo į Valstijas“.

Įsipareigojimas universitetui ir persikėlimas iš vieno į kitą

Nusprendęs savo ateitį susieti su tam tikru universitetu, būsimasis sportininkas–studentas gali duoti žodinį įsipareigojimą, tačiau tai dar nereiškia, kad jis negalės pakeisti savo sprendimo. Kelio atgal nėra tik tada, kai jau yra pasirašytas ketinimo laiškas (angl. Letter of intent).

Žinoma, pasitaiko tokių nutikimų, kad savo vaidmeniu komandoje nepatenkintas arba atkreipęs kitų universitetų dėmesį studentas nusprendžia iš vienos mokymo įstaigos persikelti į kitą. Tokiu atveju žaidėjas vienerius metus negali rungtyniauti ir per savo karjerą NCAA sužaidžia ne keturis, o tris sezonus.

Iš vieno universiteto į kitą persikelti prieš metus nusprendė Gilvydas Biruta, atstovavęs „Rutgers Scarlet Knights“. Kaip prieš mėnesį paaiškėjo, lietuvis tokį sprendimą priėmė dėl trenerio Mike‘o Rice‘o elgesio, kuriuo jis žemino savo auklėtinius.

G.Biruta persikėlė į „Rhode Island Rams“, kurią treniruoja Danas Hurley – jo treneris iš mokyklos laikų. Įdomu tai, kad, atleidę M.Rice‘ą, „Rutgers Scarlet Knights“ vadovai į komandą kvietė D.Hurley.

Priėmęs tokį sprendimą G.Biruta prarado visą praėjusį sezoną, bet jau šį rudenį galės grįžti į aikštę oficialiose varžybose.

„The Decision“

Geriausi JAV vidurinių mokyklų krepšininkai yra reitinguojami tokių milžiniškų tinklalapių kaip ESPN ar „Scout.com“. Tuose tinklalapiuose yra įvertinami žaidėjo sugebėjimai bei skiriamas įvertinimas. Žaidėjo profilyje pateikiama informacija apie vizitus į universitetus, turimus ir priimtus pasiūlymus.

Aukščiausiai reitinguoti moksleiviai savo sprendimą paskelbia tiesioginiame televizijos eteryje – taip, kaip tą darė LeBronas Jamesas, pranešęs, kad iš Klyvlendo „Cavaliers“ keliasi į Majamio „Heat“.

Taisyklės ir bausmės

NCAA nėra sunku prarasti vietą universitete, komandoje arba sulaukti bent kokios kitos švelnesnės bausmės.

Visų pirma, studentai turi pakankamai gerai mokytis. Antra, į universitetą kaip studentas–sportininkas stojantis žmogus negali turėti profesionalios patirties sporte. Profesionalia patirtimi laikoma tai, už ką gaunamas atlygis. Dėl to pakanka sužaisti bent vienas rungtynes profesionalioje komandoje ir gali atsisveikinti su galimybe žaisti NCAA. Tai ypač aktualu europiečiams, kurie dar prieš išvažiuodami į JAV jau yra turėję kontraktus.

Taip pasitaiko ir lietuviams. Pavyzdžiui, Robertas Javtokas turėjo žaisti „Arizona Wildcats“ universiteto ekipoje, tačiau, išsiaiškinus jo praeitį Lietuvoje, jam žaisti buvo neleista ir jis grįžo į Tėvynę, kur pasirašė sutartį su Vilniaus „Lietuvos rytu“.

Yra ir daugybė kitų taisyklių. Viena iš jų draudžia gauti naudą iš šeimos, su kuria gyveni. Iš svetur atvykę krepšininkai, prieš pradėdami karjerą NCAA, dažniausiai sužaidžia sezoną ar kelis JAV mokykloje. Tuo metu jaunuoliai būna apgyvendinami vietinėje šeimoje. NCAA taisyklės draudžia iš jos gauti bet kokią materialinę naudą.

Su šia taisykle artimai susipažino pirmąjį sezoną „South Carolina Gamecocks“ gretose baigęs Laimonas Chatkevičius. Jis dėl neleistinos naudos gavimo buvo diskvalifikuotas šešerioms rungtynėms.

Reikia pratintis prie skirtumų žaidime

Dauguma naujokų iš užsienio turi priprasti ne tik prie naujos aplinkos, kultūros, bet ir prie kitokių taisyklių bei propaguojamo žaidimo stiliaus. Nors kiekvieno universiteto žaidimo stilius skiriasi, tačiau dauguma komandų remiasi individualiu žaidimu.

O skiriasi ne tik žaidimo stilius, bet ir pats trenerių požiūris į žaidėjus ir treniruotes.

„Užsieniečiams dažnai sunku priprasti prie amerikietiško žaidimo stiliaus. Nemažai komandų savo žaidimą grindžia labiau individualiais nei komandiniais veiksmais, – savo žiniomis dalinosi du pastaruosius sezonus „Saint Mary‘s Gaels“ garbę gynęs Eividas Petrulis. – Dažnai tenka keisti savo žaidimo stilių ir išmokti prisitaikyti prie tau paskirtos rolės komandoje. „Saint Mary’s“  man patiko nuo pat pradžių, nes komanda propaguoja europietišką krepšinio stilių, kuriame yra daug perdavimų, tritaškių metimų, remiamasi komandine gynyba. Be to, komandoje turime daug užsieniečių – 4 australus, 1 užsienietį iš Trinidado ir Tobago ir mane – lietuvį.Krepšinio stilius čia yra man parankus, nes panašiai žaidžiau Lietuvoje.

Keletas is nedaugelio problemų, su kuriomis man teko susidurti, tai kad teko priprasti prie naujos rolės komandoje. Treneris dažnai draudžia žaidėjams daryti tam tikrus dalykus aikštelėje. Be to, reikėjo prisitaikyti prie atmosferos treniruotėse ir varžybose, kur turi visą laiką kalbėti, šaukti ir be perstojo palaikyti savo komandos draugus. Jei ateini į treniruotę ir nekalbi, nešauki ar neduodi komplimentų savo komandos draugams, treneriai pyksta ir mano, jog nesi pasiruošęs treniruotei.“

Naujokai nėra skriaudžiami

Dažniausiai  profesionaliose komandose naujokai turi patarnauti vyresniems ar atlikti kokį juodą darbą – panešti krepšius, po treniruotės surinkti kamuolius. Bent jau „Dartmouth Big Green“ ir „Chattanooga Mocs“ universitetų ekipose nieko išskirtinio nėra.

„Šiais metais komandoje turėjome tik vieną ketvirtakursį ir vieną trečiakursį, todėl visi daugmaž buvome lygūs ir didelių skirtumų nesimatė. Tik treneriai tikisi daug daugiau iš vyresnių žaidėjų, kadangi jie yra labiau patyrę ir turi rodyti pavyzdį jaunesniems. Pas mus pirmakursiai visą sezoną po kiekvienos treniruotės ir kiekvienų varžybų turi nunešti visų suprakaituotas aprangas į skalbyklą. Tačiau daugiau jokių pareigų pirmakursiams nėra ir visi esame lygūs“, – sakė G.Maldūnas.

Panašiai kalbėjo ir „Chattanooga Mocs“ atstovaujantis Martynas Bareika.

„Nežinau, kaip kitose komandose, bet čia visi puikiai sutariame ir visi esame lygūs. Amžiaus skirtumas nesvarbus. Komandos kapitonai ir ketvirtakursiai turi kažkiek svaresnį žodį, bet šiaip visi pasisako, ką galvoja.  Kas liečia pareigas, tai turime tris ar keturis žmones, kurie mums padeda. Jie pasirūpina viskuo, kas liečia krepšinį net už aikštės ribų“, – pasakojo jis.