M. Biliaus sugrįžimas: taikiklyje – medaliai ir rekordas Londone

Parolimpinis čempionas antrą savaitę lieja prakaitą treniruočių stovykloje Palangoje, kur ruošiasi jau kitą penktadienį prasidėsiančiam pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatui. Liepos 14-23 d. Londone vyksiančiose pirmenybėse M.Bilius taikysis į medalius ir rekordą.

Gegužę, kilus masiniam sportininkų nepasitenkinimui dėl naujo sporto įstatymo projekto, M.Bilius buvo priverstas pateikti prašymą valstybinei rentai gauti. Tačiau, Seimui grąžinus įstatymo projektą taisyti, M.Bilius sustabdė rentos mokėjimą ir sieks naujų aukštumų sporte.

„Matau, kad rezultatai geri, o jėgų tikrai turiu daugiau nei pakankamai, todėl ketinu ruoštis 2020 m. Tokijo parolimpiadai“, – sugrįžimu į didįjį sportą džiaugėsi M.Bilius.

Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas M.Bilius interviu atskleidė, kokius tikslus planetos pirmenybėse kelia sau, ko tikisi iš kitų Lietuvos sportininkų, pasakojo, kaip keičiasi situacija šalies neįgaliųjų sporte, pasidalino mintimis apie sporto įstatymo projekto svarbą.

Matau, kad rezultatai geri, o jėgų tikrai turiu daugiau nei pakankamai, todėl ketinu ruoštis 2020 m. Tokijo parolimpiadai.

– Mindaugai, kaip vyksta pasiruošimas pasaulio čempionatui?

– Antrą savaitę stovyklauju Palangoje. Stovykla daugiau skirta fiziniam pasirengimui. Pirmą savaitę treniruotės buvo itin sunkios: dirbau beveik su maksimaliais svoriais. Dabar mažinu krūvius, lygiagrečiai mėtau diską ir stumdau rutulį. Tikslas yra pasiekti sportinės formos piką Londone. Šis planas panašus į pernykštį pasiruošimą Rio de Žaneiro parolimpiadai. Mano trenerio Rimanto Plungės metodai gerai patikrinti per 50 metų, aš juo tikiu.

– Laukia pirmas startas po Rio de Žaneiro parolimpiados. Pasiilgote tos atmosferos?

– Labai pasiilgau. Gaila, kad dėl naujo sporto įstatymo projekto ir jį lydėjusio politikavimo buvau priverstas prašyti rentos, mąstyti apie karjeros pabaigą. Sporto neapleidau, tačiau negalėjau dalyvauti varžybose. Matau, kad rezultatai geri, o jėgų tikrai turiu daugiau nei pakankamai, todėl ketinu ruoštis 2020 m. Tokijo parolimpiadai. Džiaugiuosi, kad Seimas grąžino taisyti projektą, nepalankų neįgaliųjų sportui. Tikiuosi, į mūsų siūlymus atsižvelgs.

– Į pasaulio čempionatą vykstate būdamas parolimpinis čempionas. Titulas įpareigoja?

– Sporte visko būna. Krepšininkai sako, kad kamuolys apvalus. Rutulys irgi apvalus, o diskas apskritas ir plokščias, todėl gali būti visaip (juokiasi – red.). Kalbant rimtai, rutulio stūmime noriu pirmos vietos. Visada reikia kelti sau aukščiausią tikslą. Būtina atsidurti tarp prizininkų. Bet visko gali nutikti, nes neįgaliųjų sportas specifinis ir daug kas priklauso nuo savijautos konkrečią dieną.

Apie diską kalbu kiek atsargiau, nes uzbekas Chusniddinas Norbekovas meta beveik 60 metrų, o 50–54 metrai pasiekiami septyniems sportininkams. Laimės tas, kuris susitvarkys psichologiškai ir bus geriau pasiruošęs. Medalis disko metime – sunkesnis variantas, bet po sidabro Rio de Žaneire psichologinis pranašumas mano pusėje. Tikiuosi sudalyvauti sėkmingai.

– Kiek toliausiai šiemet stūmėte rutulį ir metėte diską?

– Per treniruotes savo malonumui toliausiai rutulį nustūmiau 16 metrų 54 centimetrus, bet nebuvau įgijęs geros formos. Dabar, po fizinio krūvio, rutulį stumiu 16 metrų 15 centimetrų. Nuėmus krūvius, po kurio laiko rezultatas turi šoktelėti.

Svajonės lieka svajonėmis, bet žinau, kad Rio de Žaneiro rezultatą pasiekti realu (M.Bilius Rio de Žaneire nustūmė rutulį 16 metrų 80 centimetrų – red.). Diskas dabar skrieja virš 50 metrų. Keli metimai buvo virš 55 metrų. Būtų smagu, kad pavyktų pagerinti Europos rekordą (55 m 71 cm – red.).

– 2012 m. Londono parolimpiadoje likote be medalių. Tai – papildomas stimulas?

– Pasaulio čempionatas vyks tame pačiame stadione, kuriame vyko Londono žaidynės. Bus smagu sugrįžti. Skaičiau, kad jau parduota daug bilietų, todėl atmosfera turėtų būti panaši į tą, kuri tvyrojo 2012 metais, kai stadionas buvo užpildytas. Stimulas atsigriebti už 2012 metus tikrai yra, nes tada neparodžiau to, ką galėjau. Stimulas yra įrodyti ne kažkam kitam, o pačiam sau. Prieš penkerius metus pritrūko fizinio ir psichologinio pasiruošimo. Per tuos metus sustiprėjau ir psichologiškai, ir fiziškai.

– Lietuva į Londoną siunčią dešimt sportininkų. Iš kurių tikitės daugiausiai?

– Esu Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas, todėl tikiuosi sėkmingų pasirodymų iš visų atletų. Kalbant apie apdovanojimus, planuojame 2-3 medalius. Tai būtų labai geras rezultatas. Tikiu, kad į prizines vietas taikysis ieties metikas Ramūnas Verbavičius. Disko metime prizinę vietą gali iškovoti Kęstutis Skučas.

Labai tikiuosi, kad sveikata leis Ramunei Adomaitienei siekti nugalėtojų pakylos.Prieš dvejus metus pasaulio čempionate ji buvo antra, pernai Rio de Žaneire liko ketvirta. Tą pačią vietą užėmė Londono parolimpiadoje. Todėl labai norėčiau, kad ji iškovotų medalį.

Daug žadantis yra rutulio stūmikas Andrius Skuja, kuris Europoje buvo iškovojęs pirmą vietą. Šuolininkas į tolį Audrius Alzbergas gerina savo rezultatus. Gaila, kad jis neįvykdė normatyvo bėgime.

Galėčiau kalbėti apie visus. Labai sunku kažką prognozuoti, nes tai pirmos didelės varžybos po Rio parolimpiados. Dažniausiai pirmais metais po žaidynių rezultatai kiek krenta, nes sportininkų kūnams reikia poilsio prieš naują ciklą. Bet galimybę Londone turi visi dešimt sportininkų.

– Neseniai tik sportavote, dabar vadovaujate parolimpiniam judėjimui. Kas sunkiau?

– Tikriausiai sudėtingiau yra sportininkui. O man būti parolimpinio komiteto vadovu nėra sunku. Gal dėl to, kad aš tikiu tuo, ką darau ir noriu, kad visiems neįgaliems sportininkams būtų geriau. Matau, kad situacija po truputį keičiasi ir situacija gerėja. Myliu sportą, o neįgaliųjų sporto sistema suteikia žmonėms galimybę sportuoti. Noriu, kad Lietuvoje tos galimybės būtų dar didesnės. Atėjau turėdamas tikslą, kad dar daugiau negalią turinčių žmonių sužinotų ir būtų įtraukti į neįgaliųjų sportą. Nejaučiu sunkumo, nes man patinka, ką darau. Jaučiu, kad savo tikslus pasieksiu.

– Naujas sporto įstatymas nustatys vystymosi gaires. Kaip LPOK dalyvauja jo rengime?

– Tikrai dalyvaujame. Malonu, kad visos sporto organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga ir kitos bendrauja su mumis, mus priima. Teikiame siūlymus Vyriausybei ir Seimui. Tikiu, kad projektas bus pakoreguotas, nes iki šiol buvo pažeidžiamos žmogaus teisės. Tai konstatavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Projektas nebuvo teisingas neįgaliųjų atžvilgiu. Mes tai matome ir bandome siekti, kad tokių klaidų įstatyme nebūtų. Tikiu, kad situacija bus geresnė nei ligšiolinė.