LKML treneriai ir klubų vadovai - apie lūkesčius bei rūpesčius

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionato išvakarėse mintimis apie naują sezoną pasidalijo komandų treneriai ir klubų vadovai.

Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ vyriausiasis treneris Linas Šalkus: „Mums pavyko laiku sukomplektuoti komandą, o kaip pasirengėme čempionatui, parodys žaidimas. Pagal kontrolinių rungtynių rezultatus nieko negalima spręsti, nes treneriai eksperimentuoja, sprendžia savas užduotis. Manau, mūsų ekipos pagrindinis privalumas turėtų būti gynyba, tačiau kol nematėme kitų komandų, sunku pasakyti, kokie gali būti koziriai ar trūkumai. Praėjusį sezoną iškovojusi bronzos apdovanojimus, mūsų komanda aukštai iškėlė kartelę. Mūsų tikslas – kiekvienose rungtynėse siekti pergalės. O ko esame verti, parodys laikas.“

Kauno „Aisčių-LSU“ klubo direktorius Petras Aleksonis: „Rengdamiesi čempionatui sužaidėme keturias draugiškas rungtynes. Stebėjome, kaip aukščiausiu lygiu atrodo Kauno krepšinio centro krepšininkės. „Aistės-LSU“ ir šiame LMKL čempionate bus vienos jauniausių, žaidėjų amžiaus vidurkis – tik kiek daugiau nei 20 metų, tad mūsų privalumas bus energija. Starto penketas liko beveik tas pats, komanda nėra pasikeitusi iš pagrindų, be to, žaidėjos viena kitą puikiai pažįsta. Labiausiai patyrusi ekipos žaidėja Jolanta Marmienė visada pasižymi profesionalumu, tad belieka į komandą tinkamai „įlieti“ penkias jaunąsias Kauno krepšinio centro krepšininkes. Vienas svarbiausių jaunos komandos trūkumų bus patirties stoka, tačiau tikimės, kad perspektyvios žaidėjos sparčiai tobulės. Sezono eigoje neatmetame galimybės stiprintis. Mūsų tikslas – patekti į LMKL atkrintamąsias varžybas, padėti tobulėti jaunoms žaidėjoms, kurios kitais metais turės ginti Lietuvos garbę mūsų šalyje vyksiančiame pasaulio jaunimo iki 19 metų čempionate.“

Klaipėdos „Fortūnos“ vyriausiasis treneris Dalius Ubartas: „Svarbiausią darbą atlikome dar iki sezono pradžios – išsaugojome komandą, kuriai buvo iškilusi grėsmė. Tačiau sezono pradžios laukėme neramiai, nes turime tik keturias labiau patyrusias - o ir jos jaunos - žaidėjas bei daug „žalio“ jaunimo iš sporto mokyklos. Jaunutėms dar daug ko trūksta, bet mane džiugina jų didžiulis noras žaisti ir tobulėti. Klaipėdos miesto vadovai pažadėjo finansinę paramą klubui, tačiau tikimės dar rasti ir generalinį rėmėją, tuomet sezono eigoje galėtume pasistiprinti. Konkrečių tikslų šį sezoną kol kas nekėlėme, savo lygį pamatysime sužaidę kelias čempionato rungtynes. Baltos vėliavos tikrai nekeliame, kiekvienose rungtynėse sieksime pergalės, nes mūsų komanda – labai perspektyvi ir gali sėkmingai kovoti. Visos merginos sveikos, parengiamuoju etapu sunkiai ir daug dirbo, o dabar jau yra pasirengusios kautis ir nekantriai laukia čempionato pradžios.“

Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ vyriausiasis treneris Stasys Žaliabarštis: „Laiko pasirengti čempionatui turėjome nedaug, sportuoti pradėjome tik rugsėjo 2 d. Ką galėjome, padarėme. Labai naudingas buvo turnyras Druskininkuose – tada jau pamačiau, kad atsiranda žaidimo braižas, krepšininkės pradeda jausti viena kitą. Mūsų svarbiausias koziris bus vienybė, o kalbėti apie kitus žaidimo niuansus, kurie gali būti mūsų jėga, kol kas dar ankstoka. Komanda šiai dienai sukomplektuota, o ar reikės stiprintis, parodys laikas ir finansinės klubo galimybės. Klubo vadovai mums nedaro jokio spaudimo keldami tikslus, tačiau aišku, kad laimėti norėsime, juk dėl to ir žaidžiame.“

Šiaulių „Rūtos-Universiteto“ vyriausiasis treneris Arūnas Kačerauskas: „Čempionatui pasirengėme pagal galimybes. Šiemet man kiek lengviau ta prasme, kad dirbu su komanda nuo sezono pradžios. Pasikeitimai ekipoje nedideli, regis, ir Julita Bungaitė, ir Santa Okockytė pritapo kolektyve. Pernai mums trūko greitos, veržlios gynėjos, tad tikiuosi, kad Santa užpildys šią spragą. Mūsų trūkumas – trumpas atsarginių žaidėjų suolas, neturime į kiekvieną poziciją dviejų lygiaverčių krepšininkių. Pernai nudžiuginome Šiaulius patekdami į pusfinalį. Šiemet savo lūkesčių klubo vadovai dar neišsakė, bet suprantama, kad ne dėl 8-osios vietos reikia kovoti, o stengtis patekti į ketvertuką. Bus sunku, nes lyga šiemet nesusilpnėjo.“

Utenos „Utenos“ trenerė ir klubo vadovė Sinilga Bartaševičiūtė: „Būti ar nebūti? Štai toks klausimas dar visai neseniai sklandė virš mūsų klubo. Derinau su žaidėjomis sutarčių sąlygas, ieškojau galimybių visas apgyvendinti Utenoje. Tačiau likus kelioms savaitės iki fizinio pasirengimo stovyklos sužinojau, kad komandos gali visai nelikti. Ilgai viską svarstėme Utenos rajono savivaldybėje, teko skaičiuoti, su kokiu minimaliu biudžetu galėčiau išsaugoti elitinę komandą Utenoje, nes jai išsiskirčius vargu ar dar kada nors į mūsų miestą grįžtų aukščiausiojo lygio moterų krepšinis. Tačiau tapo aišku, kad žlugo visi mano norai turėti visas žaidėjas Utenoje ir kryptingai dirbti, nors komanda ir žais LMKL čempionate. Ačiū Eglei Žygelytei ir Irmai Raugaitei, kurios mane labai palaikė ir skatino nenuleisti rankų. Sunkiu momentu ne tik jos nepaliko komandos, bet ir Kristina Palaimaitė, Asta Daujadienė, Laura Celiešiūtė, atvyko padėti Rita Milieškienė. Ilgai svarsčiau, kokio norėčiau komandai vyriausiojo trenerio. Nors nesuprantama, kodėl, tačiau mano pagrindinė darbovietė Utenos sporto centras uždraudė man dirbti „Utenos“ vyr. trenere. Dažnai teko žaisti ir su Š.Marčiulionio krepšinio akademijos auklėtiniais, kuriuos tuo laiku treniravo Rolandas Penikas. Jis, kaip treneris, man darė įspūdį, džiaugiuosi, kad pavyko jį prikalbinti pereiti į moterų krepšinį. Tačiau mūsų komandai dar daug ko trūksta, labiausiai - priekinės linijos žaidėjų, šią spragą bandysime lopyti jau prasidėjus sezonui. O toliau – kausimės dėl kiekvieno kamuolio, dėl kiekvieno taško.“

Vilniaus „Kibirkšties-VIČI-IKI“ komandos vyriausiasis treneris Tadas Stankevičius: „Draugiškų rungtynių sužaidėme nemažai, bet žaidimo spragų dar yra daug. Laukiame čempionato pradžios ir jau žaisdami bandysime taisyti trūkumus, nes komanda kol kas nedemonstruoja tokio lygio krepšinio, kokio norėčiau. Nors daug kas mus vadina favoritais, tačiau tai reikės įrodyti per varžybas. Manau, mūsų komanda bus pakankamai patyrusi ir būtent iš patyrusių krepšininkių tikiuosi didžiausios paramos. Mūsų privalumas bus ir lygiavertė sudėtis, ilgas atsarginių žaidėjų suolas. Visos žaidėjos turės šansų atsiskleisti. Ar nepadarys meškos paslaugos iš anksto mums kabinami čempionių medaliai? Visoms žaidėjoms kalbu, kad jos yra visiškai tokios pačios krepšininkės kaip ir kitų komandų. Ir norint laimėti, jos pirmiausia turės įrodyti, kad yra to vertos. Nors klubo vadovai mums jau iškėlė tikslą laimėti LMKL čempionatą ir kuo toliau nueiti Europos taurės turnyre, žaidėjos, kaip ir treneriai, pirmiausia pačios sau turi kelti toli siekiančius tikslus, turi būti motyvuotos ir galvoti apie ateitį.“

Vilniaus „Jaunųjų talentų“ klubo vadovas Algirdas Belickas: „Sezonui pasirengėme taip, kaip ir planavome, o toliau klaidas taisysime ir patirtį kaupsime jau vykstant čempionatui. Mūsų varomoji jėga turėtų būti jaunatviškumas, greitis ir begalinis noras laimėti nesvarbu, su kuo žaistume. Trūkumų, aišku, pilna puokštė, nes mūsų krepšininkės dar labai jaunos. Tačiau žinome ir tai, kad stengiantis, dirbant žaidėjos turės laiko tuos trūkumus pašalinti. Kovojant su labiau patyrusiomis komandomis ir pamatysime, kaip greitai merginos gali tobulėti. Kadangi jos dirba labai sąžiningai ir noriai, tikimės, kad bendras rezultatas bus geras. Jeigu sezono eigoje rasime jaunų, degančių noru tobulėti krepšininkių - tikrai jas kviesime į komandą. Mums svarbiausia, kad jaunos žaidėjos pratintųsi prie moterų krepšinio ir parodytų, jog gali kautis ir su stipriomis LMKL ekipomis. O pagrindinis komandos tikslas - pasirengti 2013 m. pasaulio devyniolikmečių čempionatui bei Europos aštuoniolikmečių B diviziono pirmenybėms.“


Šiame straipsnyje: LMKL

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių