Lietuviai stoja į kovą dėl teisės žaisti Eurolygos finale (interviu)

Šeštajame Eurolygos finalo ketverte dalyvaujantis Šarūnas Jasikevičius sako nebejaučiantis ypatingo jaudulio. Būdamas 37-erių, jis yra vyriausias ir tituluočiausias Eurolygos finalo ketverto krepšininkas, tačiau nė kiek ne mažiau motyvuotas nei jaunystėje.

„Jeigu neturėčiau motyvacijos, nežaisčiau, – sako „Barcelona“ gynėjas. – Dar noriu žaisti, man patinka būti persirengimo kambaryje, bendrauti su „chebryte“. Tai ne profesija, o svajonė.“

Pirmą kartą Eurolygos finalo ketverte Jasikevičius žaidė lygiai prieš 10 metų. Tada jis su „Barcelona“ rungtyniavo namų arenoje ir pirmą kartą iškovojo Senojo žemyno karūną.

Tačiau jam asmeniškai pirmasis blynas buvo prisvilęs. Įžaidėjas tada pataikė vos 3 metimus iš 18 ir liko komandos draugų šešėlyje.

Jasikevičius prisimena, kad tada jį kamuodavo kur kas didesnis jaudulys. Sunku buvo užmigti ne tik varžybų dieną, bet ir visą savaitę prieš tai.

Dabar situacija visiškai kitokia.

„Pastaruosius kelis kartus yra kur kas ramiau, – sako penktojo Eurolygos titulo siekiantis Jasikevičius. – Aišku, rytoj (penktadienį) bus kažkiek nervų, bet tai normalu. Tai finalo ketvertas ir gerai, kad jų (nervų) yra.“

Šaras finalo ketverte yra tikra žvaigždė. Vos įžengęs į O2 areną, jis sutraukė būrį žurnalistų iš šalių, kuriose yra žaidęs. Todėl angliškus klausimus keitė ispaniški, o pastaruosius – vėl angliški. Kai atėjo eilė bendrauti su lietuviais, žiniasklaidos laikas jau buvo beveik pasibaigęs.

Kur kas ramiau Martyno Pociaus stovykloje. Savo pirmąjį Eurolygos finalo ketvertą jis priverstas stebėti iš šalies – dėl stresinio pėdos lūžio gynėjas šį sezoną neberungtyniaus.

Todėl viskas, ką dabar gali daryti Pocius, – tai kantriai dirbti, kad koja sustiprėtų ir atsigautų po operacijos.

Anot krepšininko, viskas klostosi pagal planą ir šiek tiek lenkia prognozes. Jis jau pradėjo lengvai bėgioti, daug laiko praleidžia baseine.

Jeigu viskas sėkmingai klostysis ir toliau, koja turėtų sugyti iki Lietuvos rinktinės stovyklos.

„Gydytojai sakė, kad spėsiu (iki stovyklos), – sakė Pocius. – Kol kas viskas eina gerai ir atrodo, kad turėčiau pasveikti. Nežinau, kaip bus, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai. Tikiuosi, bet negaliu užtikrinti.“

Penktadienį Pociui beliks iš šalies žiūrėti, kaip jo komanda kovos su „Barcelona“ ir 37 metų Jasikevičiumi. Ar Pocius įsivaizduoja save žaidžiantį taip ilgai?

„Nežinau, ar aš iki 37 metų atlaikysiu“, – nusišypsojo Pocius.

Interviu su Jasikevičiumi:

Interviu su Pociumi:



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių