Kuklusis A. Sabonis: už kokius nuopelnus patekau į NBA šlovės muziejų?

Prieš savaitę Kaune surengtą Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA legendinių krepšininkų mačą stebėję Rusijos žurnalistai iki šiol negali atsistebėti puikia 48 metų Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio sportine forma.

Pasižiūrėti legendinio „centro“ veteranų mače tarp CSKA ir Kauno klubų susirinko 15 tūkst. žiūrovų. Jautėsi, kad jis ir dabar galėtų sustiprinti bet kurį Eurolygos klubą. Trys dėjimai iš viršaus, keli tritaškiai ir genialūs firminiai perdavimai. Tai niekaip netiko veteranų mačo koncepcijai, – įspūdžius iš Kauno aprašė dienraščio „Izvestija“ žurnalistas Nikita Zagdai.

„Ką jūs? Koks krepšinis? Mano jau kojos nesilanksto, sunkiai vaikštau. O gydytojai sėdėjo tribūnose ir meldėsi, kad viskas būtų tvarkoje“, – po draugiško mačo juokdamasis prisipažino A. Sabonis.

– Bet aikštėje jūs dar būtumėte pranašesnis už daugelį jaunuolių, – pastebėjo „Izvestia“ korespondentas.
– Nepaisant to, kad gydytojai draudžia, reguliariai žaidžiu krepšinį su draugais. Tiesa, ne per visą aikštelę, o į vieną krepšį, kad reikėtų mažiau bėgioti.

– Jūs visada neklausėte medikų. Žaisti krepšinį jums uždraudė po sunkių Achilo traumų, bet neklausėte ir laimėjote Seulo olimpiadą. O dabar net po infarkto vis išeinate ant parketo.
– Aš tiek laiko praleidau medicinos kabinetuose, kad spėjau susidraugauti su visais medikais. Bet klausyti jų taip ir neišmokau. Jie man draudžia net skraidyti lėktuvais.

– Nepaisant to, neseniai skridote į JAV, kur jus iškilmingai įtraukė į NBA šlovės muziejų.
– Iki šiol nesuprantu, už kokius nuopelnus. Bet Lietuvai tai buvo svarbu. Didžiavausi dėl šalies. Ir jau ne pirmą kartą. Krepšinis daug kartų šlovino Lietuvą visame pasaulyje. Pastaruoju metu daugiausiai važinėju traukiniais ir neplanuoju tolimų kelionių. Nors į Venesuelą su rinktine skridau. Negalėjau palikti komandos.

– Dabar vadovaujate LKF. Vienas pirmųjų jūsų žingsnių – Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Jono Kazlausko paskyrimas, nors daugelis tikėjosi užsieniečio specialisto.
– Apie užsieniečius prie rinktinės vairo net kalbos nebuvo. Mums užtenka ir savų talentų. Galbūt pastarieji rezultatai ir nėra patys geriausi, bet turime rezervų didelėms pergalėms. Kazlauskas yra autoritetingas ir geras treneris. Esu įsitikinęs, kad jis daug pasieks su nacionaline komanda.

– Jūsų gimtasis „Žalgiris“ pradėjo naują gyvenimą. Ar komanda pasiruošusi didelėms pergalėms?
– Labai malonu, kad Kaune vėl susirinko stipri komanda. Tai svarbu ir miestui, ir šaliai, bet apie dideles pergales bus galima kalbėti tik pavasarį. Sezonas neseniai prasidėjo ir prognozuoti dar anksti.

– Ar yra Lietuvoje krepšininkų, kurie galėtų lygiuotis su jumis?
– Gerų žaidėjų labai daug, bet labiausiai iš visų man patinka Jonas Valančiūnas. Jam tik 20 metų, bet jis jau spėjo patekti į rinktinę ir dabar debiutuoja NBA. Patikėkite, jis turės šviesią ateitį ir gali tapti dominuojančiu vidurio puolėju. Žinoma, jam dar reikia daug dirbti: tobulinti metimą, geriau gintis. Bet mūsų rinktinė jauna, o iki kitos olimpiados liko ketveri metai. Taigi, viskas bus gerai.

– Dabar jūs – valdininkas, o šiandien biurokratų krepšinyje užtenka. Įvairūs turnyrai, nuolatiniai ginčai tarp lygų ir tarptautinėje federacijoje. Nesunku?
– Man tai nepatinka. Ir aš daug kam nepatinku. Kai kur trūksta lankstumo, bet mes turime savo tikslus ir uždavinius. Klubai neturi pamiršti, kam jie žaidžia, o valdininkai sudaryti sąlygas klubams ir rinktinėms. Bet visiems įtikti sunku.

– Nepaisant to, Lietuvos klubai vos nepaliko Lietuvos čempionato, kad galėtų žaisti VTB Vieningoje lygoje. Kodėl taip neįvyko?
– Mes to neleistume. Nacionalinis čempionatas vyksta dėl mūsų, bet aišku VTB Vieningoji lyga – rimtos varžybos. Ten rungtyniauja daug gerų komandų, klubai jaučia didelę konkurenciją. Teko ieškoti sprendimų, kad visiems būtų gerai. „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ LKL rungtynes žaidžia tik išvykose. Padarėme išlygą dėl aukšto meistriškumo lygio. Krepšinis nestovi vietoje ir visi turi vystytis.