Komandos kapitono atostogos – su ledo rituliu

29-erių metų V.Jagelavičius – tikras kaunietis, tačiau per netrumpą ledo ritulininko karjerą gimtojo miesto klube jis baigė vos pirmą sezoną.

Elektrėnų komandai atstovavęs žaidėjas pernai nutarė grįžti į Kauną, kai čia atsirado naujas ir ambicingas projektas – "Kaunas Hockey". Lietuvos ledo ritulio lygos debiutantai sezoną pradėjo nedrąsiai, tačiau jam įsibėgėjus išaugo ir apetitas. Per reguliarųjį sezoną aplenktas ne vienas lygos senbuvis, o sykį įveikta net "Energija".

Finalo seriją kauniečiai pralaimėjo elektrėniškiams sausu rezultatu, tačiau po paskutinių rungtynių jie plačiai šypsojosi: sidabras – puikus tiltas į dar didesnius laimėjimus kitąmet.

V.Jagelavičius – ne tik "Kaunas Hockey" vienas lyderių, bet ir komandos kapitonas. Pasibaigus šalies čempionatui kaunietis poilsiavo vos savaitę ir prisijungė prie Lietuvos rinktinės, balandžio 22–28 d. dalyvausiančios pasaulio ledo ritulio čempionato pirmo diviziono B grupės varžybose "Žalgirio" arenoje.

Po treniruočių Lietuvos ledo ritulininkai balandžio 8-ąją 17 val. ir 9 d. 19 val. Vilniaus pramogų arenoje išmėgins jėgas su Latvijos klubų rinktine, o 14 d. Milton Keinse ir 15 d. Koventryje – su Didžiosios Britanijos nacionaline komanda.

"Žalgirio" arenoje mūsiškiai susikaus su Kroatijos (22 d.), Rumunijos (23 d.), Japonijos (25 d.), Ukrainos (27 d.) ir Estijos (28 d.) ekipomis.

"Beveik visos mano atostogos – su ledo rituliu. Derinu jas prie varžybų grafiko. Ar nepyksta artimieji? Man pasisekė, kad mano draugė taip pat mėgsta ledo ritulį. Ji kartais apsiniaukia, bet didesnių problemų nekyla", – šypsojosi pašnekovas.

D.Kasparaičiui nereikia skraidyti po aikštę, daužytis kampuose su varžovais. Jis žais galva ir širdimi, o juodą darbą atliksime mes, jaunesnieji.

– Vytautai, kokie tikslai keliami rinktinei?

– Visi mūsų varžovai surinks geriausius žaidėjus, todėl turės didelių ambicijų. Juk niekas nenori iškristi į žemesnį divizioną, o galvoja apie šuolį aukštyn. Taip pat ir mes. Palaikomi savo žiūrovų norime laimėti aukso medalius. Jau kelerius metus paeiliui Lietuvos rinktinė įrodinėja, kad yra to verta, keturis kartus iš eilės iškovojo bronzos medalius, o 2016-aisiais per varžybas Kroatijoje apskritai viską lėmė paskutinės rungtynės. Jei būtume jas laimėję, būtume pakilę į aukštesnį divizioną. Vadinasi, esame labai arti tikslo.

– Ką mūsų rinktinei reiškia Darius Kasparaitis ir Dainius Zubrus? Juk, būkime atviri, Darius jau itin solidaus sportinio amžiaus – jam 45-eri, o ir Dainiui – 39-eri...

– Suprantu, ką turite galvoje. Kad jų vaidmuo – labiau simbolinis? Nieko panašaus! Jie mus visus pakels į aukštesnį žaidimo lygį. Kai tenka dirbti su tokiais žmonėmis, keičiasi ir požiūris į treniruotes bei varžybas. Jų fantastiška patirtis stipriausioje pasaulio lygoje NHL daro įspūdį ne tik mums, bet ir varžovams. Patikėkite, ne vienam varžovui drebės kinkos žinant, kad Dainius ir Kasparas – ant ledo. Manau, kad pirmiausia apie Darių kažkas ims šnekėti – esą jis per senas, tad vargu ar padės rinktinei. Tačiau jam ir nereikia skraidyti po aikštę, daužytis kampuose su varžovais. Jis žais galva ir širdimi, bus ten, kur būtina, perduos ritulį tiems, kurie bus geriausioje pozicijoje. O juodą darbą atliksime mes, jaunesnieji.

– Per krepšinio varžybas papildomu žaidėju tampa "Žalgirio" arenos sirgaliai. Ar ir ledo ritulininkai jaučia žiūrovų palaikymą?

– Labai. Pamenu, per pasaulio čempionatą 2009-aisiais rinktinė su Dainiumi sutraukė pilnutėlę Vilniaus "Siemens" areną. Atmosfera buvo nuostabi. Dabar turėsime ne vieną NHL žvaigždę, o visą svajonių komandą. Tad susidomėjimo turėtų netrūkti. Jei surinksime pilną Kauno areną, visos tribūnos oš ir palaikys, mes tikrai atsakysime pasiaukojamu ir gražiu žaidimu.

– Neseniai baigėte debiutinį sezoną su "Kaunas Hockey" komanda. Kaip įvertintumėte pirmą blyną?

– Manau, per pirmą sezoną nuveikėme daug, aplenkėme pajėgius kolektyvus. Man sidabras prilygsta auksui. Žaisdamas gimtojo miesto komandoje jauti ir patriotiškumą, ir didelį norą, kad Kaunas būtų gerai matomas ledo ritulio žemėlapyje.

– Pernai buvote kitoje barikadų pusėje. Ar "Kaunas Hockey" lygiu smarkiai atsilieka nuo šalies ledo ritulio lyderės "Energijos"?

– Organizaciniu ir sportiniu požiūriu man viskas tiko ir Kaune, ir Elektrėnuose. Gal tik šiek tiek trūko ledo, nes Kaune dėl arenos užimtumo čiuoždavome tris kartus per savaitę, o Elektrėnuose buvau įpratęs čiuožti kasdien. Laiką, kai nesitreniruodavome čiuožykloje, išnaudodavome gerindami fizinį pasiruošimą, bet tai nėra tas pat, kaip tobulėti ledo arenoje. Gerai, kad Kaune jau pajudėjo naujos ledo arenos projektas. Juolab kad nebeliks čiuožyklos "Akropolyje".

– Jūsų komandai atstovavo būrys pajėgių legionierių iš Rusijos, po žaidėją iš Švedijos ir JAV. Ar be kaliningradiečių "Kaunas Hockey" gretose yra profesionalų?

– Mūsų žaidėjai iš Kaliningrado atvažiuodavo tik į varžybas, bet jie namuose taip pat dirba, treniruoja jaunimą. Visi kiti taip pat turime papildomos veiklos, nes vien iš ledo ritulio Lietuvoje pragyventi sudėtinga. Kita vertus, ledo ritulys – ne pati švelniausia sporto šaka, tad reikia turėti atsarginį variantą jei, pavyzdžiui, nutiktų kokia nors sunkesnė trauma.

– Kokių profesijų atstovai rungtyniauja jūsų ekipoje?

– Yra baldžių, statybininkų, apželdinimo specialistas, vadybininkų, moksleivių, studentų, trenerių, net kazino krupjė. Aš dirbu vadybininku šildymo sistemomis prekiaujančioje įmonėje. Vieni kitiems galime padėti įvairiais gyvenimo atvejais.

– Lietuvos ledo ritulio lygos sezonas pasibaigė, tad dabar po darbų – daugiau laisvo laiko. Kada vėl susirinks "Kaunas Hockey"?

– Komanda čiuožinės dar kokį mėnesį, gal du. Po to vėl susirinksime gal įpusėjus liepai – į fizinio rengimo stovyklą. Tada ir pradėsime ruoštis kitam sezonui.

– Gal pamėginsite laimę Europos taurių varžybose?

– Apie tarptautinius turnyrus dar ankstoka kalbėti – reikia ir daugiau aukšto meistriškumo žaidėjų, ir didesnio biudžeto. Nebent tai būtų regioninės varžybos. Kalbama apie trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – klubų taurės turnyrą. Manau, kad iššūkių netrūks ir Lietuvos čempionate. Girdėjau, kad į jį gali sugrįžti šį sezoną pasitraukusi Juodupės ekipa, planų turi ir Kaliningrado komanda. O kur dar Elektrėnų klubas? Tikrai turėsime ko siekti.