- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant kitų metų vasario 9-25 d. vyksiančioms Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms, verta prisiminti Lietuvos žiemos sporto istoriją ir įdomius faktus apie mūsų žiemos olimpiečius.
Pirmasis ir vienintelis tarpukario Lietuvos atstovas žiemos olimpiadoje buvo Kęstutis Bulota. Saint Morice (Šveicarija) vykusiose žaidynėse čiuožimo rungtyje jis užėmė 5-ąją vietą. Maža to, atletas tapo žymiu tarpukario sporto veikėju, greitojo čiuožimo, ledo ritulio, futbolo, krepšinio ir kitų sporto šakų pradininku Lietuvoje.
Multi-sporto atstovas
Kaip sako istorikas Algis Bitautas, K. Bulotą galima drąsiai vadinti multi-sporto atstovu. Jis dalyvavo pirmose Lietuvos futbolo pirmenybėse ir du kartus tapo šalies čempionu, atletas sužaidė ir pirmose Lietuvos krepšinio varžybose, pirmose Lietuvos ledo ritulio rungtynėse, du kartus tapo Lietuvos sportinio ėjimo rekordininku, penkis kartus tapo šalies čiuožimo čempionu.
„K. Bulota Saint Morice varžėsi keturiose rungtyse. Aukščiausią – penktąją – vietą jis užėmė 10 000 m čiuožimo rungtyje. Įdomu tai, kad šios varžybos buvo nutrauktos dėl Šveicarijos oro sąlygų. Nuo šilumos ir drėgmės ledas pažliugo ir dalis čiuožėjų negalėjo startuoti. Bet K. Bulota buvo tarp tų sportininkų, kurie baigė distanciją, todėl ir turime užfiksuotą jo laiką. Kitose rungtyse jis liko 25-oje ir 28-oje vietose“, – pasakoja A. Bitautas.
Olimpietis kartu su S. Dariumi daug nuveikė ir vystydami sporto infrastruktūrą. Iš Kauno valdžios jie išsinuomojo teritoriją Ąžuolyno parke, kurioje vėliau suprojektavo futbolo stadioną su bėgimo takeliais. Tai dabartinis S. Dariaus ir S. Girėno lengvosios atletikos ir futbolo stadionas Kaune, talpinantis daugiau nei 9 tūkst. žiūrovų.
Deja, žymų sportininką ir tikrą Lietuvos patriotą ištiko tragiškas likimas: 1941 m. birželio 14 d., Sovietų Sąjungai vykdant masinį lietuvių trėmimą, jis išvežtas į Sibirą. Ten sportininkas neprarado noro kovoti ir nusprendė bėgti iš lagerio, tačiau buvo pastebėtas pareigūnų ir nušautas.
Pasak žurnalisto, laidų vedėjo ir sporto mėgėjo Marijono Mikutavičiaus, K. Bulotos istorija patvirtina, kad sportininkai yra pernelyg dažnai ir nepelnytai pamirštami.
„Jeigu sportininkas nelaimi medalio, mums pasidaro nebeįdomu. Jei neparveži trofėjaus, vadinasi, per mažai dirbai, turi per mažai talento. Tačiau daugybė žmonių sportui atiduoda savo sveikatą, nors medalių taip ir nepelno. K. Bulota toks ir buvo. Prisipažinsiu, apie jį iki šiol nebuvau girdėjęs. Tik perskaitęs šio žmogaus gyvenimo istoriją supratau, kokios stiprios asmenybės tai būta, ir kiek daug jis prisidėjo prie šalies sporto raidos“,– teigia M. Mikutavičius.
Profesionalaus ledo ritulio pradininkas Lietuvoje
Pasak A. Bitauto, ko gero, daugiausiai įtakos K. Bulota turėjo ledo ritulio raidai. Sukritikavęs tuometinį Lietuvos ledo ritulio žaidimą, kuriame buvo naudojamas kamuolys ir žaidžiama ne pagal galiojusias taisykles, jis pradėjo iniciatyvą, kuria raginta ir Lietuvoje pereiti prie kanadietiškų žaidimo taisyklių.
Įvykus šioms permainoms pagaliau buvo surengtos ir pirmosios tarpvalstybinės rungtynės su Latvija, kurias Lietuva pralaimėjo rezultatu 0-3. Nepaisant to, ši sporto šaka Lietuvoje ėmė sparčiai populiarėti, o jos lygis kilti. 1938 m. Lietuvos ledo rinktinė dalyvavo pasaulio ledo ritulio čempionate, kuriame užėmė 10 vietą. Šis pasiekimas iki pat šių dienų yra nepakartotas.
„Ledo ritulio varžybas labai smagu žiūrėti. Šis žaidimas suteikia netgi daugiau nei krepšinis ar futbolas. Viskas čia labai intensyvu ir greita. Tai tikrai vyriškas sportas, kuris turėtų būti įdomus kiekvienam berniukui. Manau, jeigu turėtume stiprią ledo rutulio komandą, kuri dalyvautų žiemos olimpiadoje, visi sėdėtų prilipę prie televizijos ekranų“, – įsitikinęs M. Mikutavičius.
Lietuvos žiemos olimpiečių istorija – dokumentiniame filme
Artėjant Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) iniciatyva kuriamas trumpametražis dokumentinis filmas „100 metų nenuleidžiam rankų“. Penkių dalių istorija pasakos apie iškiliausias šalies žiemos sporto asmenybes. Kiekvieną mėnesį iki olimpinių žiemos žaidynių žiūrovams bus pristatyta po vieną dokumentinio filmo dalį, o prieš pat žaidynes bus parodytas ir visas filmas.
2018 m. vasario mėnesį vyksiančiose žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange, Pietų Korėjoje, turėtų varžytis apie 5 tūkstančiai sportininkų iš daugiau nei 100 šalių. Jiems bus išdalinti 102 medalių komplektai.
Planuojama, jog Lietuvai 2018 metų žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaus 10 LTeam sportininkų.
LTeam yra olimpinė Lietuvos rinktinė. Tai didžiausia Lietuvos komanda, visos Lietuvos komanda, vienijanti stipriausius šalies sportininkus, iš viso – apie 300 atletų.
Olimpinę Lietuvos rinktinę simbolizuoja LTeam ženklas - ąžuolo lapas. Tai tautos vienybės, stiprumo, patriotiškumo simbolis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Lenkijos kikboksininkas B. Šorochovas grįžo su čempiono diržu
Suvalkuose (Lenkija) surengtų kikbokso varžybų „Panzer Kikboxing Night“ (PKN) federacijos čempiono diržą iškovojo Lietuvos sportininkas Benas Šorochovas. ...
-
Boksininkei A. Starovoitovai – medalis, vyrams nepasisekė1
Iš Europos bokso čempionato Lietuvos rinktinė grįš su medaliu – antrą kartą per savo karjerą šių varžybų trofėjų iškovojo klaipėdietė Ana Starovoitova. ...
-
Du lietuvio finalai Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate – tiek pat medalių
Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate paralimpietis Edgaras Matakas startavo dviejų rungčių finaluose ir iškovojo medalius. ...
-
Su ruse kovoti atsisakiusi A. Starovoitova pasidabino Europos čempionato bronzos medaliu16
Ana Starovoitova Serbijos sostinėje Belgrade vykstančiame Europos bokso čempionate pateko į pusfinalį, tačiau jame nekovos su šalies agresorės Rusijos boksininke Nune Asatriana. ...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
Europos konfederacija: 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Rusijos fechtuotojų nebus
2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nedalyvaus nė vienas fechtuotojas iš Rusijos ar Baltarusijos po to, kai į Europos atrankos varžybas neatvyko nė vienas neutralus šios sporto šakos atstovas, pranešė Europos fechtavi...
-
E. Matakas Europos čempionate iškovojo bronzą
Edgaras Matakas iškovojo antrą savo medalį Madeiroje, Portugalijoje vykstančiame Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate. Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikas pelnė bronzos apdovanojimą. ...
-
Istorinio debiuto laukianti Lietuvos merginų tinklinio rinktinė sužinojo varžoves ir prašo paramos
Lietuvos jaunių (U18) merginų rinktinė – pirma mūsų šalies istorijoje nacionalinė salės tinklinio komanda, dalyvausianti Europos čempionate – sužinojo savo būsimas varžoves. ...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
Pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate – naujos olimpinės rungties krikštas
Sekmadienį Antalijoje (Turkija) vyko pasaulio sportinio ėjimo komandinis čempionatas, kuriame dalyvavo 9 Lietuvos ėjikai. ...